Lietuvos–Lenkijos dujotiekis
| Lenkijos - Lietuvos dujotiekis GIPL | |
 | |
| Vieta | |
|---|---|
| Šalys |  Lenkija,  Lietuva |
| Koordinatės | 54°57′44″N 24°59′52″E |
| Trasa | Holovčyciai–Jauniūnai |
| Pagrindinė informacija | |
| Tipas | gamtinės dujos |
| Partneriai | Amber Grid (LTU), Gaz-System (POL) |
| Rangovai | Lietuvos pusėje: „Izostal“, „Alvora“, „Šiaulių dujotiekio statyba“ |
| Pradėtas | 2020 m. pradžia |
| Statybų vertė | 566 mln. €[1] |
| Atidarymas | 2022 m. gegužės 1 d. |
| Techninė informacija | |
| Ilgis | 522 km (preliminarus) |
| Jungties pajėgumai | į Lietuvą 27 TWh / metus (2,4 mlrd. m³ / metus), į Lenkiją 21 TWh / metus (1,9 mlrd. m³ / metus) |
| Skersmuo | 700 mm |
Lenkijos-Lietuvos dujotiekis arba GIPL (Gas Interconnection Poland-Lithuania) – tarptautinės dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos projektas. Projektą įgyvendina gamtinių dujų perdavimo sistemų operatoriai AB „Amber Grid” (Lietuva) ir „Gaz-System“ S.A. (Lenkija). Dujotiekio statybos Lietuvoje pradėtos 2020 m. sausį[2], dujotiekio veiklos pradžia numatyta 2021 m. pabaigoje.[2] Planuojamas dujotiekio ilgis – 508 km. Jis drieksis nuo Jauniūnų dujų kompresorių stoties (DKS) Lietuvoje iki Holovčycių DKS Lenkijoje. Jungties pajėgumai į Lietuvą sieks 21 TWh per metus, į Lenkiją – 27 TWh per metus.
Lietuvos teritorijoje dujotiekis kerta 9 savivaldybes ir 21 seniūniją, trasos pradžia - Jauniūnų DKS teritorijoje, Lipuvkos vs., Širvintų rajone, pabaiga - Lenkijos–Lietuvos valstybinė siena, Galinių km. Lazdijų rajone.[3]
Pradėjus veikti GIPL jungčiai, Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis bei Suomija bus integruota į Europos Sąjungos (ES) dujų perdavimo sistemą. 500 mln. eurų vertės GIPL projektą finansuoja „Amber Grid“, „Gaz-System“. Didžiąja dalimi prie projekto finansavimo prisideda Europos Sąjunga. Dalį projekto investicijų Lenkijos pusėje finansuoja Lietuva, Latvija ir Estija.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nors GIPL projekto užuomazgos siekia 1992 metus, realūs parengiamieji dujotiekio tarp Lenkijos ir Lietuvos darbai prasidėjo 2008–2009 m. Tuomet buvo atlikta pirmoji studija, parodžiusi, kaip būtų galima sujungti Lietuvos ir Lenkijos dujų tinklus. Lenkija jau svarstė apie kitas jungtis su kaimyninėmis valstybėmis ir Svinouiscio suskystintų gamtinių dujų terminalo statybą. 2011–2013 m. buvo atlikta GIPL verslo aplinkos analizė bei galimybių studija.[4] 2014 m. lapkričio 5 d. GIPL projekto dalis Lietuvos teritorijoje buvo pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Tuo pačiu metu Europos Komisija nusprendė GIPL projektui skirti 306 mln. eurų paramą.[5]
2015 m. rugpjūtį buvo atliktos GIPL poveikio aplinkai vertinimo procedūros Lietuvos teritorijoje.
Iš pradžių buvo planuojama, kad jungtis bus tiesiama nuo Rembelščyznos DKS, esančios šalia Varšuvos, iki Jauniūnų DKS, tačiau 2016 m. rugsėjo pradžioje Lenkija pasiūlė tiesti kitą, trumpesnę GIPL dujotiekio trasą nuo Jauniūnų DKS iki Baltarusijos pasienyje esančios Holovčycių DKS. Šio sprendimo argumentai – sumažėję kaštai dėl trumpesnės trasos ir sutaupytos lėšos kompresorinių stočių didinimui.[6]
2016 m. rugsėjo 27 d. buvo gauti visi GIPL projekto dalies Lietuvos teritorijoje statybą leidžiantys dokumentai. 2018 m. gegužę Lenkijos ir trijų Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriai pasirašė sąnaudų paskirstymo sutartį, kuri nustatė, kaip tarp valstybių bus paskirstomos GIPL projekto sąnaudos. Taip pat šį mėnesį Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemos operatoriai pasirašė tinklų sujungimo sutartį, kuria patvirtino galutinį sprendimą investuoti į GIPL projektą bei pradėjo dujotiekio statybos etapą.
2018 m. vasarą paskelbti GIPL dalies Lietuvos teritorijoje statybos darbų ir statyboms reikalingų dujotiekių vamzdžių viešieji pirkimai.
2019 m. birželį paskelbta, kad plieno vamzdžius dujotiekiui tieks lenkų bendrovė „Izostal“.[7] 2019 m. liepos mėn. paaiškėjo, kad GIPL statybų dalies Lietuvoje rangovais buvo pasirinkta Lietuvos UAB „Alvora“, kuri konkurse dalyvavo su partnere UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“.[8]
Techninės detalės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Numatomas GIPL ilgis – 508 km, o dujotiekių vamzdžių skersmuo – 700 mm. Dujotiekis tiesis nuo Jauniūnų DKS Lietuvoje iki Holovčycių DKS Lenkijoje. Preliminarus dujotiekio ilgis Lenkijoje sieks apie 343 km, o Lietuvoje – apie 165 km. Iš Lenkijos į Lietuvą jungties pajėgumai sudarys 27 TWh / metus arba 2,4 mlrd. kub. m / metus. Iš Lietuvos į Lenkiją dujotiekio pajėgumai sieks apie 21 TWh / metus arba 1,9 mlrd. kub. m / metus. Projektinis slėgis Lenkijos teritorijoje bus 8,4 MPa, Lietuvos teritorijoje – 5,4 MPa.
GIPL kaina ir finansavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bendra GIPL projekto kaina siekia apie 500 mln. eurų.[9] Europos Sąjunga (ES) pagal Europos tinklo infrastruktūros priemonę iš viso projektui skiria 306 mln. eurų lėšų. Baltijos šalys Lenkijai padengs 86 mln. eurų projekto sąnaudų, iš kurių 55 mln. eurų sumokės Lietuva, 29 mln. eurų – Latvija (dalį šios sumos skirs ES), 1,5 mln. eurų – Estija.
Projekto reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiuo metu Baltijos šalys ir Suomija žemyniniu būdu gali gauti dujas tik iš Rusijos.[10] Vienintelis alternatyvus dujų tiekimo šaltinis Lietuvoje – nuo 2014 m. veikiantis Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas „Independence“, į kurį dujas galima atsiplukdyti. GIPL sujungs Baltijos šalis ir Suomiją (per dujotiekį tarp Estijos ir Suomijos „Balticconnector“) su Europos Sąjungos dujų perdavimo sistemomis, padidins prieigų prie alternatyvių dujų šaltinių skaičių Baltijos regione ir užtikrins dujų tiekimo saugumą bei konkurenciją. Skaičiuojama, kad GIPL pajėgumai leis patenkinti 40 % metinio Baltijos šalių ir Suomijos gamtinių dujų poreikio.[11]
Europos Komisija yra pripažinusi GIPL projektą didelės svarbos dujų teikimo saugumą užtikrinančiu infrastruktūros projektu, reikšmingai prisidedančiu prie ES energetinio saugumo užtikrinimo.[12]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Gas Interconnection Poland-Lithuania (GIPL)“. Global Energy Monitoring. Nuoroda tikrinta 2022 m. balandžio 16 d.
- ↑ 2,0 2,1 DUJOTIEKIŲ JUNGTIS TARP LENKIJOS IR LIETUVOS (GIPL) Archyvuota kopija 2020-11-28 iš Wayback Machine projekto., ambergrid.lt Tikrinta 2020-12-29.
- ↑ UAB „Kelprojektas". Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos dalies Lietuvos Respublikos teritorijoje statybos poveikio aplinkai vertinimo programa. 3.3. Projekto įgyvendinimo vieta
- ↑ Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos Archyvuota kopija 2020-10-29 iš Wayback Machine projekto., enmin.lrv.lt Tikrinta 2020-12-29.
- ↑ [1]
- ↑ [2]
- ↑ [3]
- ↑ [4]
- ↑ Rūta Lankininkaitė, Giedrius Vitkauskas. Lenkijos–Lietuvos dujotiekio darbų įkarštis: pradėta sudėtingiausia dalis, pragręžtas tunelis po Nemunu, lrt.lt, 2020.08.03. Tikrinta 2020-12-28.
- ↑ [5]
- ↑ [6]
- ↑ [7]