Independence
| „Independence“ | |
|---|---|
 | |
| Bendra informacija | |
| Vėliava |  Singapūras
|
| Statytojas | „Hyundai Heavy Industries Co., Ltd“ |
| Kaina | ~330 000 000 JAV dol. |
| Nuleistas | 2014 m. |
| Savininkas | „Leif Höegh & Co“, Oslas, Norvegija |
| Namų uostas | Klaipėdos jūrų uostas |
| IMO | 9629536 |
| Charakteristikos | |
| Tipas | SGD laivas-saugykla (FSRU) |
| Vandentalpa | 170 000 m³ |
| Ilgis | 294 m |
| Plotis | 46 m |
| Aukštis | 47 m |
| Grimzlė | 12,6 m |
| Greitis | 18 mazgų (33 km/val.) |
| Įgula | 40 |
Suskystintų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“ – specialus laivas su įrengtomis SGD talpyklomis ir dujinimo įrenginiu (angl. Floating storage and regasification unit, FSRU), pagrindinis Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo objektas. Laivas-saugykla skirtas jūrų uoste priimti SGD iš jūrų laivų transporterių – dujovežių. SGD kaupiamos ir leidžiamos pro specialius įrenginius, siekiant SGD sugrąžinti į dujinį būvį.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Laivas 2014 m. pastatytas Pietų Korėjoje, „Hyundai Heavy Industries Co., Ltd“ laivų statykloje. Tai pirmasis pasaulyje naujai pastatytas LNG-FSRU tipo laivas, kiti panašūs, seniau statyti laivai tėra perdaryti tanklaiviai.[1][2]
2014 m. vasario 19 d. Ulsano uoste esančioje laivų statykloje įvyko oficiali Lietuvai skirto SGD laivo-saugyklos vardo „Independence“ (liet. nepriklausomybė) suteikimo ceremonija, kurioje dalyvavo Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jai įteiktas pirmasis 1350 kartų mažesnis SGD laivo modelis (mastelis 1:1350), detaliai išlietas iš metalo. Iš viso pagaminta 200 tokių laivo modelių, kurie bus dovanojami prie Lietuvos SGD terminalo projekto įgyvendinimo svariai prisidėjusiems asmenims ir įstaigoms.[3]
Po laivo nuleidimo ant vandens pagal suplanuotą grafiką laivo statybos darbai buvo tęsiami statyklos doke ant vandens – montuojamos SGD talpyklos, mažieji mechaniniai įrenginiai, pagalbinės sistemos ir atliekami visų sistemų bandymai.
SGD laivas prisišvartavo Klaipėdos uoste prie Kiaulės Nugaros saloje įrengtų krantinių 2014 m. spalio 27 dienos ryte.[4]
Prasidėjus 2022 m. Rusijos invazijai į Ukrainą, Lietuva visiškai atsisakė Rusijos teikiamų gamtinių dujų. Visos dujos tapo teikiamos per „Independence“.[5]
Laivo išperkamoji nuoma[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Projektą įgyvendino Norvegijos įmonė „Hoegh LNG“. „Klaipėdos nafta“ jai už laivo-saugyklos išperkamąją nuomą 10 metų kasdien mokės maždaug po 116 tūkst. eurų (400 tūkst. litų). Per dešimtmetį tai sudarys apie 520 mln. eurų (1,8 mlrd. litų). Į šią sumą įskaičiuojama priežiūros, reikalingų detalių tiekimo, operavimo, laivo įgulos darbo kaina. Praėjus 10 metų laikotarpiui, „Klaipėdos nafta“ turės teisę išpirkti laivą.[6]
Laivo kapitonu paskirtas Kurtas Nielsenas. Įgulos sudėtyje – 40 žmonių. Kapitonas, keli jo pavaduotojai ir inžinieriai yra norvegai, kiti – kroatai. Tikimasi per 10 metų laivo nuomos laiką užsieniečius specialistus pakeisti lietuviais.[7] „Hiogh LNG“ tariasi su Klaipėdos universitetu, kad per nuomos laiką šis rengs terminalo specialistus.
LR vyriausybės sprendimu, nuo 2024 m. laivas bus išpirktas, nuosavybę perims Klaipėdos nafta, laivas bus užregistruotas Lietuvoje.[8]
Laivo duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ilgis – 294 m;
- plotis – 46 m;
- aukštis – 47 m;
- greitis – 18 mazgų;
- grimzlė – 12,6 m;
- pumpavimo pajėgumas – iki 11 mln. kub. m per dieną;
- dujų talpyklų pajėgumas – 170 tūkst. kub. m;
- įgula – 40 žmonių.
Prie terminalo laivo „Independence“ dujas gabensiantys tanklaiviai švartuosis vidutiniškai dukart per mėnesį. Atgabentos -161 °C temperatūros gamtinės dujos bus pašildomos iki nulinės temperatūros[9] ir naujai įrengtu aukšto slėgio dujotiekiu keliaus į pietinę miesto dalį, kur pasieks magistralinius dujotiekius. Dujotiekio ilgis sieks apie 18 kilometrų. Didžioji jo dalis drieksis sausuma, likusi – Kuršių mariomis. Terminalo pajėgumas – iki 3 mlrd. kub. m dujų per metus, beveik tiek, kiek Lietuva per metus sunaudoja.
2014 m. sausio mėn. duomenimis, panašūs FSRU tipo laivai–saugyklos veikė Brazilijoje, JAE, Italijoje ir Indonezijoje. Be Lietuvos laivo, dar vienas buvo statomas Kinijoje.[10]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Dalia Grybauskaitė tapo krikštamote. Vakarų ekspresas.
- ↑ HHI Holds Naming Ceremony for World’s First Floating Storage and Re-gasification Unit Archyvuota kopija 2014-03-06 iš Wayback Machine projekto.. businesskorea.co.kr.
- ↑ SGD laivo vardo suteikimas
- ↑ Į Klaipėdą įplaukė SGD laivas-saugykla „Independence“
- ↑ https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1692242/vyriausybe-pritare-sgd-laivo-independence-registravimui-lietuvoje
- ↑ Dujų terminalas Klaipėdoje Archyvuota kopija 2014-02-21 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Jau rengiami SGD laivo-saugyklos darbuotojai Archyvuota kopija 2014-03-02 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1626149/klaipedos-nafta-ispirks-sgd-laiva-independence
- ↑ Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-06-16.
- ↑ SGD terminalai
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- SGD laivo-saugyklos modelis Klaipėdoje Archyvuota kopija 2014-02-24 iš Wayback Machine projekto.