Lieknasis švylys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Eriophorum gracile
Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis
Lieknasis švylys (Eriophorum gracile)
Lieknasis švylys (Eriophorum gracile).
Iliustracija
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
(Wikispecies-logo.svg Liliopsida)
Poklasis: Lelijažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Liliidae)
Šeima: Viksvuoliniai
(Wikispecies-logo.svg Cyperaceae)
Gentis: Švylys
(Wikispecies-logo.svg Eriophorum)
Rūšis: Lieknasis švylys
(Wikispecies-logo.svg Eriophorum gracile)
Binomas
Eriophorum gracile
W.D.J.Koch ex Roth [1]

Lieknasis švylys (Eriophorum gracile) – viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos švylių (Eriophorum) genties augalų rūšis. Paplitusi Europoje, išskyrus pietinę dalį, Šiaurės Vakarų Azijoje, Šiaurės Amerikoje.

Eriophorum gracile NRCS-1.jpg

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiametis, plonu šliaužiančiu šakniastiebiu, 10-45 cm aukščio žolinis augalas. Žydi gegužės-birželio mėn. Ant stiebo susiformuoja pūkuotas žiedynas. Augalas auga pavieniui ir kolonijomis, plinta sėklomis, kurias išnešioja vėjas, bei vegetatyviniu būdu.

Auga tarpinėse pelkėse ir liūnuose, rečiau – šarmingose ir šaltiniuotose žemapelkėse. Išnešiotos augalo sėklos geriausiai sudygsta ir sutvirtėja jauni augalai praardytoje samanų dangoje. Tokių buveinių poreikis sąlygoja rūšies retumą.

Populiacija Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje lieknasis švylys nuo 1962 m. įrašytas į Saugomų augalų rūšių sąrašus.[2]

Didesnės augavietės žinomos šiose pelkėse: Siberijos (Plungės raj.), Debesnų (Telšių raj.), Smalvykščio ir Raisto (Zarasų raj.), Žuvinto (Alytaus raj.) ir Liubelio (Lazdijų raj.) apyežerėse.[3] Rūšis nyksta sausinant ir eksploatuojant pelkes, rūgštėjant buveinėms (dėl globalinės taršos).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg