Lenartavičių koplyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°54′06″š. pl. 23°54′54″r. ilg. / 54.901781°š. pl. 23.915075°r. ilg. / 54.901781; 23.915075

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Lenartavičių koplyčia
Lenartavičių koplytėlė.JPG
Savivaldybė Kauno miestas
Gyvenvietė Kaunas
Adresas Vaistinės g. 14
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta 1925 m.

Lenartavičių koplyčia stovi Kaune, Žaliakalnio šlaite, nedidelės Vaistinės gatvės gale. Koplyčios ir šalia stovinčios Šv. Mergelės Marijos skulptūros kompleksas turi architektūrinę-meninę, istorinę, urbanistinę, kraštovaizdinę vertes, skelbtinas Kauno miesto savivaldybės saugomu kultūros paveldo objektu.[1]

Objektas restauruotas privačia iniciatyva. Pasimelsti prie koplyčios ir skulptūros ateina vienuolės, tačiau ne visiems kaimynams įtinka šie statiniai. Jei kieme jų nebūtų, būtų daugiau vietos automobiliams. Gyventojai automobilius stato greta koplyčios ir skulptūros, už jos stovi keli garažai. Nepatenkinti kaimynai yra skundęsi valstybės institucijoms dėl jiems trukdančių objektų kieme.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1925 m. bajorai Brigita ir Liudvikas Lenartavičiai savo sklype pasistatė koplyčią ir švč.Mergelės Marijos statulą (apie tai byloja pritvirtinta lentelė ant koplyčios). Statytojas – senos bajorų giminės atstovas Lenartavičius, kuris šioje Žaliakalnio dalyje turėjo nemažai žemės. Tai unikalus Kauno ir galimai Lietuvos mastu mažosios sakralinės architektūros su skulptūra kompleksas, esantis viešojoje erdvėje – apie kompleksą susiformavęs tarpukario laikotarpio užstatymas mūriniais gyvenamais namais. Šiuose namuose gyveno daug žymių žmonių.

Edmundas Naujokaitis, Šv. Pijaus X brolijos (katalikų tradicionalistų) kunigas, 2002 m. kelis mėnesius Lenartavičių koplyčioje laikė šv. Mišias.

Tarpukariu statytą koplyčią 2004 m. restauravo kaunietis inžinierius Leonardas Savickas-Pelėda (1937-2013) savo rankomis ir lėšomis. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ji jau buvo pradėjusi griūti. Kaimynystėje gyvenantis pensininkas L. Savickas-Pelėda nusprendė neleisti koplyčiai ir statulai suirti. Palaikomas vietos gyventojų, siūlė šiuos objektus įrašyti į kultūros vertybių registrą. Paaiškėjo, kad tai padaryti neįmanoma, nes koplyčia ir statula neturi šeimininko. Šiuos šventus objektus statę Lenartavičiai palikuonių neturėjo. Pasak L. Savicko-Pelėdos, neseniai atsirado jų giminaičiai Australijoje. Buvęs inžinierius, pastatęs ne vieną stambų objektą, konsultavosi su architektais, restauratoriais, menotyrininkais, kaip reikėtų šiuos statinius restauruoti. Autentiškumą stengėsi išsaugoti suradęs tarpukariu darytą koplyčios nuotrauką. Tinkavimo, dažymo ir kitų darbų L. Savickas-Pelėda ėmėsi pats. Kauniečio paskaičiavimais, šie darbai jam kainavo apie 6–7 tūkst. litų.

Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius apdovanojo darbštų kaunietį padėkos raštu. Padėkos ceremonijoje dalyvavusio Kauno miesto savivaldybės atstovo teigimu, nėra galimybių skirti lėšas bešeimininkiam objektui, kol nesutvarkyta jo priklausomybė.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]