Vaclovas Daujotas-Labunauskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vaclovas Daujotas-Labunauskis (XVI a. II pusėje Labūnavoje, Kėdainių raj. – po 1618 m.) – lietuvių poetas, žemaičių žemininko Stanislovo Daujoto sūnus. Spėjama, kad globojamas vyskupo Merkelio Giedraičio, 1599 m. jau buvo baigęs ar bebaigiąs aukštuosius mokslus Vilniuje.

Laikomas Mikalojaus Daukšos „Postilėje“ (1599 m.) išspausdintų dviejų lotyniškų dedikacijų, parašytų eleginiu distichu ir pasirašytų Venceslaus Labunowski, autoriumi. Jose iškeliami M. Giedraičio nuopelnai lietuvių tautai, skelbiama, kad dvasia (tautinė knyga) yra aukščiau negu patvariausia materija. Simono Daukanto turėtame M. Daukšos „Postilės“ egzemplioriuje yra šios epigramos lietuviškas vertimas, įrašytas ranka. Nežinia, ar jis paties autoriaus, ar vėlesnis.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvių literatūros enciklopedija Archyvuota kopija 2007-01-05 iš Wayback Machine projekto.