Kęstučio apygarda
Kęstučio apygarda – rezistencinio pasipriešinimo Tauragės, Raseinių, Jurbarko, Šiaulių, Joniškio, iš dalies Kėdainių ir Kauno apskrityse veikusių partizanų junginių dalyvius vienijusi Lietuvos partizanų apygarda, veikusi 1946–1959 m. Leido laikraštį „Laisvės varpas“.
Visų Kęstučio apygardos kovotojų atminimas 2018 m. įamžintas monsinjoro A. Svarinsko rūpesčiu pastatytoje Kryžkalnio koplyčioje (Raseinių raj.).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
_and_the_Columns_of_Gediminas,_1940s.jpg)
Partizanų būriai Žemaitijoje kūrėsi vėliau nei kitoje Lietuvos dalyje, nes ją vėliau pasiekė frontas (1944 m. rudenį ir metų pabaigoje). Iš pradžių kaip ir visoje Lietuvoje kūrėsi dideli partizanų būriai, jungę iki šimto ir daugiau kovotojų. Didelę įtaką partizaniniam judėjimui turėjo LLA. Jos pagrindu 1946 m. pabaigoje Vakarų Žemaitijoje buvo įkurta Žemaitijos apygarda.[1]
Kęstučio apygarda įkurta 1946 m. rugsėjo 12 d. Iki 1948 m. balandžio mėn. vadinosi Jungtine Kęstučio apygarda.
1947 m. pradžioje apygarda patyrė didelių nuostolių apygardų ir rinktinių štabuose.[2] Paskutiniai Kęstučio apygardos vadai žuvo 1953 m. vasarą, paskutinis rinktinės partizanas – Edmundas Kmita-Evaldas – žuvo 1961 m. lapkričio 9 d.[3]
Iš žymesnių kautynių paminėtinas Virtukų mūšis, įvykęs 1945 m. liepos 22 d. Raseinių apskrityje Liolių valsčiuje (žuvo 15 partizanų, tarp jų 3 moterys). NKVD baudžiamojoje operacijoje pasienio pulko kareiviai miške netoli Lyduvėnų geležinkelio stoties buvo apsupę 54 partizanus. Tris valandas trukusiame mūšyje dalyvavo keturi Žebenkšties rinktinės partizanų būriai, vadovaujami rinktinės vado Juozo Čeponio-Budrio, Algimanto Zaskevičiaus-Vasario ir štabo viršininko Jono Žemaičio-Dariaus.
Rinktinės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pradžioje apygardą sudarė 6 rinktinės. 1948 m. balandžio mėn. įkūrus Prisikėlimo apygardą, liko 3:[4]
- Birutės (buvusi Žebenkšties, Šerno, Savanorio, Knygnešio),
- Butigeidžio (buvusi Lydžio, Aukuro),
- Vaidoto (buvusi Žalčio, Naro).
Vadai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Vardas ir pavardė | Slapyvardžiai | Nuo | Iki | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| Juozas Kasperavičius | Visvydas | 1946 m. rugsėjo 12 d. | 1947 m. balandžio 12 d. | Partizanų vadų suvažiavime 1949 m. vasario 16 d. pagerbtas aukščiausiu partizanų įvertinimu – Laisvės kovos karžygio garbės vardu, apdovanotas 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi su kardais |
| Jonas Žemaitis | Tylius | 1947 m. gegužės 25 d. | 1948 m. liepa | Partizanų generolas |
| Henrikas Danilevičius | Vidmantas | 1948 m. liepa | 1949 m. balandis | |
| Aleksas Miliulis | Neptūnas, Algimantas | 1949 m. balandis | 1949 m. birželis | |
| Antanas Bakšys | Klajūnas, Germantas | 1949 m. birželis | 1951 m. rugpjūtis | Vyčių sąjungos įkūrėjas ir ideologas |
| Krizostomas Labanauskas | Justas | 1951 m. rugpjūtis | 1952 m. gegužė | |
| Povilas Morkūnas | Rimantas, Drakas | 1952 m. gegužės 20 d. | 1953 m. birželio 19 d. | Žuvo eidamas pareigas |
| Jonas Vilčinskas | Algirdas | 1953 m. birželis | 1953 m. rugsėjis |
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro informacija
- Laisvės kryžkelės. Kęstučio apygarda
- Žemaitijos partizanų kovotojams skirta knyga
- Virtukų mūšis
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos žinios Archyvuota kopija 2018-01-11 iš Wayback Machine projekto. Aras Lukšas. Nebaigta kęstutėnų kova, 2013 09 13
- ↑ partizanai.org D.Kuodytė KĘSTUČIO APYGARDOS KŪRIMASIS (tęsinys)
- ↑ „JUNGTINĖ KĘSTUČIO (KĘSTUČIO) APYGARDA“. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Nuoroda tikrinta 2015-01-08.
- ↑ bernardinai.lt LAISVĖS KRYŽKELĖS. KĘSTUČIO APYGARDA.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||