Kunigaikščio Margio rinktinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kunigaikščio Margio rinktinėrezistencinio pasipriešinimo partizanų rinktinė, 19481950 m. veikusi Algimanto apygardos sudėtyje. Daugiausia veikė Rokiškio apskrityje.

Rinktinė į Algimanto apygardos sudėtį įjungta vėliausiai – 1948 m. birželio 15 d. (vadas Juozas Kemeklis–Rokas, Rimtutis, kuris 1949 m. rudenį, sunaikinus apygardos vadovybę, pradėjo vadovauti Šarūno rinktinei). Nuo 1948 m. spalio mėn. jos Organizaciniam skyriui vadovavo Bronius Narbutas–Šernas, Radvila (suimtas 1950 m. balandžio 14 d.). Pirmuoju štabo viršininku buvo Vytautas Baltrūnas–Strazdelis, o 1949 m. vasario 16 d. jį pakeitė Kazys Jurevičius–Dobilas. Kovo mėnesį šiam žuvus, į ankstesnes pareigas vėl grįžo Vytautas Baltrūnas–Strazdelis (žuvo 1949 m. rugpjūčio mėn.). Vėliau rinktinės štabo viršininkais buvo Stasys Gimbutis–Rūkas, Bronius Stasiškis–Sūkurys.

Rinktinės struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1949 m. sausio 25 d. rinktinės vado įsakymu suformuotos trys kuopos:

  • Žalgirio kuopa. Sudaryta iš buvusios Algirdo kuopos, vėliau vadintos Dariaus ir Girėno vardu. Jai vadovavo Kazys Jurevičius–Dobilas, 1946 m. rugsėjo mėn. įkurto Žalgirio būrio vadas. 1949 m. vasario 16 d. Dariaus ir Girėno kuopos vadu paskirtas Antanas Baukys–Sakalas, buvęs Žalgirio būrio vadas ir Dariaus ir Girėno kuopos vado pavaduotojas. Jam 1949 m. kovo 18 d. žuvus, kovo 30 d. šias pareigas perėmė Petras Černius–Tigras, Laisvūnas. Dariaus ir Girėno kuopoje veikė trys būriai: Ąžuolo (vadas – Pranas Kemeklis–Tėvas), Žalgirio (vadas – Jonas Mackus–Don Kichotas) ir Audros (vadas – Feliksas Stasiškis–Smūgis).
  • Gedimino kuopa. Joje buvo tik vienas Kęstučio būrys. Iki žūties 1948 m. lapkričio 16 d. vadovavo Antanas Varnas–Plechavičius, Radvila. Vėliau jį pakeitė Juozas Bulovas–Iksas, Dūmas (žuvo 1949 m. lapkričio 14 d.).
  • Vaižganto kuopa. Vadas Albertas Nakutis–Viesulas (žuvo 1949 m. lapkričio 2 d.).

1950 m. vasarą Margio rinktinę sudarė du būriai: Audros Užpalių valsčiuje (Utenos apskr.) ir Ąžuolo, veikęs Jūžintuose ir Kamajuose (Rokiškio apskr.). 1950 m. lapkričio mėnesį Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities vado Broniaus KalyčioLiutauro, Siaubo įsakymu sujungti Kunigaikščio Margio bei Šarūno rinktinių likučiai pavadinti Tumo-Vaižganto rinktine ir priskirti Vytauto apygardai. Jos vadu tapo Juozas Kemeklis–Rokas, Rimtutis (žuvo 1951 m. gruodžio 22 d.).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]