Juozas Baldžius
Juozas Baldžius (iki 1939 m. Baldauskas[1], 1902 m. gruodžio 3 d. Sodybose, Kuršėnų valsčius – 1962 m. gegužės 2 d. Vilnius, palaidotas Rasų kapinėse) – Lietuvos etnologas, tautosakininkas, VDU ir VU dėstytojas, docentas (1941), profesorius (1945), VU bibliotekos direktorius.
Kaune
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1925–1929 m. studijavo Lietuvos universitete, prof. V. Krėvės dėka J. Baldžius susidomėjo tautosaka, pradėjo ją rinkti, įvairiomis kalbomis skaitė mokslinę literatūrą (gerai mokėjo vokiečių, anglų, lotynų, lenkų, rusų kalbas, latvių, šiek tiek – prancūzų, italų, graikų, sanskritą)[2].
1930–1935 m. dirbo mokytoju Kaune, 1935–1940 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete. 1937 m. apgynęs disertaciją „Pirktinės vestuvės“, gavo istorijos mokslų daktaro laipsnį.
Vilniuje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1940 m. iš VDU perėjo dirbti į VU Humanitarinių mokslų fakulteto Etnologijos katedrą, skaitė lietuvių folkloristikos, Lietuvos etnografijos, senųjų Rytų tautų liaudies epo[3], kursus, vedė folkloristikos seminarą.
Vokiečių okupacijos metu, 1941–1942 m., dirbo universiteto administracijoje, Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Geografijos katedroje, 1942–1944 m. – Vilniaus miesto archyve[4].
1944–1947 m. vadovavo VU Istorijos-filologijos fakulteto Etnografijos katedrai, 1944 m. rugpjūtį–1946 m. lapkritį ėjo ir VU bibliotekos direktoriaus pareigas – rūpinosi karo metais nukentėjusių bibliotekos patalpų ir knygų fondo sutvarkymu[5].
1947–1949 m. VU Etnografijos katedra perorganizuota į Muzeologijos katedrą, pastaroji 1949 m. – į Archeologijos-etnografijos katedrą. Šiose katedrose J. Baldžius iki 1951 m. skaitė lietuvių tautosakos, archeologijos pagrindų, folkloro istorijos kursus, vedė etnografinius seminarus[6]. 1945–1950 m. dirbo LMA Visuomenės mokslų skyriaus Lietuvos istorijos institute, kuriame organizavo Etnografijos poskyrį. Po 1952 m. dėl sveikatos būklės profesinėje veikloje nedalyvavo.
Mirė 1962 m., palaidotas Naujosiose Rasų kapinėse. 2000 m. J. Baldžiaus kapas įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dauguma J. Baldžiaus publikacijų Baldausko pavarde arba pasirašytos slapyvardžiais pasirodė iki 1940 m. Paskelbė Lietuvos istorijos, literatūros istorijos, mokslo populiarinimo pablikacijas, 1933–1940 m. parašė apie 200 straipsnių Lietuviškajai enciklopedijai, nuo II tomo – redkolegijos narys. Daugiausiai tyrė šeimos, vedybų istoriją, lietuvių tautosaką. 2005 m. išleisti J. Baldžiaus „Rinktiniai raštai“ [7].
Svarbiausios studijos:
- Pirktinės vestuvės, 1935 m.
- Vogtinės vestuvės, 1940 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Pavardžių skelbimai // Vyriausybės žinios. II dalis. – 1939, balandžio 22 (Nr. 574), p. 10, 54 punktas [1]
- ↑ Skrodenis, Stasys. Primirštas etnologas // Rinktiniai raštai : etnologijos ir tautosakos baruose / Juozas Baldžius. – Vilnius, 2005. – P. 11–20.
- ↑ Baldžius, Juozas. Liaudies epas : paskaitos, skaitytos Vilniaus universitete (Herojinis epas; Mahabharata; Ramayana; Babiloniečių epas; Armėnų tautos epas). Vilnius, 1941 // Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius. F88, byla 6 [2]
- ↑ Juozo Baldžiaus asmens byla Vilniaus universiteto archyve, 1940–1952 m.
- ↑ Baldžius Juozas (Baldauskas) : [biograma] / parengė Zofija Milda Petrauskienė ir Nijolė Giniotienė // Bibliotekos metraštis, 1999. – Vilnius, 2000. – P. 109 [3].
- ↑ Dundulienė, Pranė. Etnografijos mokslas Vilniaus V. Kapsuko universitete (1940–1977) // Etnografijos mokslas Vilniaus universitete / P. Dundulienė. – Vilnius, 1978. – P. 62–122.
- ↑ Baldžius, Juozas. Rinktiniai raštai : etnologijos ir tautosakos baruose / sudarė ir parengė Stasys Skrodenis. – Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005.