Virbališkiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Virbališkiai
[[Vaizdas:|250px]]

Virbališkiai
Koordinatės 55°56′20″š. pl. 25°03′22″r. ilg. / 55.939°š. pl. 25.056°r. ilg. / 55.939; 25.056 (Virbališkiai)Koordinatės: 55°56′20″š. pl. 25°03′22″r. ilg. / 55.939°š. pl. 25.056°r. ilg. / 55.939; 25.056 (Virbališkiai)
Apskritis Panevėžio apskrities vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė Kupiškio rajono savivaldybės vėliava Kupiškio rajono savivaldybė
Seniūnija Kupiškio seniūnija
Gyventojų skaičius 179 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Virbãliškiai
Kilmininkas: Virbãliškių
Naudininkas: Virbãliškiams
Galininkas: Virbãliškius
Įnagininkas: Virbãliškiais
Vietininkas: Virbãliškiuose

Virbališkiai – kaimas Kupiškio rajone, kairiajame Lėvens krante. Seniūnaitijos centras. Atskiros kaimo dalys vadinasi Kalneliai, Kibeliai, Miškiniai, Šarkinė, Ulyčia.

Veikia Kupiškio progimnazijos skyrius, biblioteka.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
carmetis Virbališkių valsčiaus centras
(kurį laiką Kupiškio valsčius?)
Vilkmergės apskritis
sovietmetis Aukštupėnų apylinkė Kupiškio rajonas
nuo 1995 m. Kupiškio seniūnija Kupiškio rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavadinimas tikriausiai kilęs nuo pavardės Virbalas (ar Virbalis).

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2011 m.
1970 m.sur.[3] 1987 m.[4] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
193 188 235 179


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Вирбалишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6А (12) : Винословие — Волан. С.-Петербургъ, 1892., 508 psl. (rus.)
  3. Virbališkiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 793 psl.
  4. Virbališkiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 573 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]