Aukštupėnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Aukštupėnai
[[Vaizdas:|250px]]

Aukštupėnai
Koordinatės 55°50′49″š. pl. 24°59′10″r. ilg. / 55.847°š. pl. 24.986°r. ilg. / 55.847; 24.986 (Aukštupėnai)Koordinatės: 55°50′49″š. pl. 24°59′10″r. ilg. / 55.847°š. pl. 24.986°r. ilg. / 55.847; 24.986 (Aukštupėnai)
Apskritis Panevėžio apskrities vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė Kupiškio rajono savivaldybės vėliava Kupiškio rajono savivaldybė
Seniūnija Kupiškio seniūnija
Gyventojų skaičius 378 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Aukštupė́nai
Kilmininkas: Aukštupė́nų
Naudininkas: Aukštupė́nams
Galininkas: Aukštupė́nus
Įnagininkas: Aukštupė́nais
Vietininkas: Aukštupė́nuose

Aukštupėnai – kaimas Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje, Kupiškio seniūnijoje, 1 km į šiaurę nuo Kupiškio, Lėvens kairiajame krante. Seniūnaitijos centras. Pro kaimą teka Aukštupys, o rytiniu pakraščiu – Juodupės intakas Lazdynupis.

Koplytstulpis Aukštupėnuose

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šalia kaimo stūkso nedidelis Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnis, netoliese rasti žalvariniai papuošalai.

Kaimas įsikūrė po didžiojo Kupiškio gaisro, įvykusio 1876 m. birželio 28 d.[2] Jį suprojektavo Gubernijos braižymo skyriaus inžinierius Tokminovas Kaune. Pirmą kartą paminėtas 1877 m. Kupiškio bažnyčios metrikų knygoje Aukštupių pavadinimu, nes jame 1877 m. vasario 07d. gimė Vladislovo ir Elzbietos Petrulytės Kriauzų sūnus Aloizas, o 1877 m. liepos mėn. 13 d. mirė Adomo ir Pulherijos Užtupaitės Kriūkų sūnus Ambroziejus trijų mėn. amžiaus. Tai pirmieji paminėti asmenys. Per Pirmąjį pasaulinį karą 1915 m. Vokietijos kariuomenė kaimą padegė. XX a. pradžioje kaime buvo valsčiaus centras. [3]

1949 m. gegužės 19 d. įkurtas „Šešupės“ kolūkis. 19531957 m. priklausė „Aušros“, 1957–1963 m. – Aukštupėnų, nuo 1963 m. – „Piliakalnio“ kolūkiams.

19541988 m. Aukštupėnų apylinkės centras, sparčiai plėtėsi. Dalis žemės po karo perduota Kupiškiui, o 1984 m. užtvenkus Lėvenį ir susiformavus Kupiškio marioms, dar dalis kaimo žemių buvo apsemta.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18771915 m. Kupiškio valsčius, Kauno gubernija
19191949 m. Aukštupėnų valsčius, Kupiškio apskritis
19501954 m. Kupiškio rajonas
19541988 m. Aukštupėnų apylinkė, Kupiškio rajonas
19881995 m. Kupiškio rajonas
nuo 1995 m. Kupiškio seniūnija, Kupiškio rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo pavadinimas kildinamas iš pro jį tekančio Aukštupio upelio. Pradžioje taip ir vadintas.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1898 m. ir 2011 m.
1898 m. 1903 m. 1914 m. 1923 m.sur. 1942 m.sur. 1959 m.sur.[4]
225 143 154 180 123 106
1970 m.sur. 1979 m.sur. 1984 m.[5] 1998 m. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
138 299 357 401 388 378


Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Aukštupėnų piliakalnis.

Kupiškio arba Aukštupėnų piliakalnis yra į šiaurę nuo Kupiškio, ties Lėvens santaka su Aukštupio upeliu. Piliakalnio aikštelė pailga, 110 m ilgio ir 40 m pločio, XIX a. buvo ariama[6]. Pietiniame pakraštyje išliko pylimo liekanų. Šiaurės rytų ir pietiniame šlaituose yra 280 m ilgio ir 1,8 m aukščio pylimas. Pietiniame ir rytiniame šlaituose rasta senovinės gyvenvietės liekanų, lipdytos keramikos.

Piliakalnio aikštelė ir šlaitas apardyti per Pirmą pasaulinį karą iškasus apkasus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Kupiškėnų enciklopedija, I t. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. T. I: A-J. ISBN 9955-624-62-0.
  3. Aukštupėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 240 psl.
  4. Aukštupėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 123 psl.
  5. Aukštupėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 139 psl.
  6. Aukštupėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 280 psl.