Kupiškio laisvamanių senosios kapinės

Koordinatės

55°50′42″š. pl. 24°58′47″r. ilg. / 55.845122°š. pl. 24.979711°r. ilg.

Vieta

Kupiškio rajono savivaldybė

Seniūnija

Kupiškio seniūnija

Plotas

3347 m²

Naudotas

nuo 1938 m.

Registro Nr.

38343, 10994, 38344

Kupiškio laisvamanių senosios kapinės – senosios kapinės, esančios Kupiškyje, Pergalės gatvėje, apie 1 km į šiaurę nuo miesto centro, paribyje su Aukštupėnų kaimu, prie kelio 2404 Kupiškis–Virbališkiai–Pandėlys . Už kapinių driekiasi Aukštupio upelio kairiojo kranto slėnis.

Vienos pirmųjų Lietuvoje laisvamanių kapinės Kupiškyje oficialiai atidarytos 1938 m. Prieškario Lietuvoje, turėjusioje tvirtas katalikybės tradicijas, tai buvo neįprastos – nebažnytinės – kapinės. Lietuvą pasiekus Antrojo pasaulinio karo mūšiams, šiose kapinėse buvo palaidotos ir holokausto aukos bei Kupiškio apylinkėse žuvę sovietiniai kariai.

Kupiškio laisvamanių senųjų kapinių kompleksas paskelbtas regiono istoriniu ir memorialiniu paminklu, nuo 2015 m. įrašytu į Kultūros vertybių registrą.^[1] Kompleksui priklauso:

laisvamanių senosios kapinės (38343)
sovietinių karių (1941-1945 m.) palaidojimo vieta (10994)
žudynių vieta ir nacizmo aukų kapas (38344)

2018 m. įtrauktos į Kupiškio rajono lankytinų vietų sąrašą.^[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarpukaryje Kupiškis garsėjo laisvamanybe. 1931 m. įsikūrė Laisvamanių etinės kultūros draugijos skyrius, kuriam vadovavo Petras Vaitiekūnas. Jis buvo studijavęs filosofiją Pitsburgo (JAV) universitete. 1921 m. grįžęs į Lietuvą, lankė psichologijos paskaitas Aukštuosiuose kursuose Kaune. 1924 m. P. Vaitiekūnas apsigyveno Smilgiuose netoli Kupiškio, aktyviai būrė aplink save laisvamaniškų pažiūrų žmones. Šios draugijos skyriaus sekretoriumi buvo Kazys Jėčius iš Dubiškių, iždininku - Povilas Krapavickas iš Račiupėnų. Organizacijos veikloje aktyviai reiškėsi Petras Šinkūnas, Domas Jonušys, Juozas Madeikis ir kt.

Laisvamanių kapinių atidarymas Kupiškyje 1936m.

Kupiškyje įkurti laisvamanių kapines buvo P. Vaitiekūno ir Amerikos lietuvių kupiškėnų (Jono Kulio, Andriaus Garičiūno, M. Čiurlio, Jono Juodakio ir kt.) iniciatyva. Tokių kapinių prireikė dėl to, kad anuomet mirusių, vadinamųjų bedievių, nepriimdavo į kapines arba leisdavo juos laidoti tik jų patvoryje šalia savižudžių ar kitokių prasikaltėlių. Kairiųjų socialistinių pažiūrų inteligentai su tuo nenorėjo taikstytis. To meto spaudoje buvo raginama rinkti lėšas ir steigti laisvamanių kapines:

Ei, kupiškėnai, atbuskite ir paskubėkite su aukomis! Ar tada duosi, kai tavo artimą giminaitį reikės laidoti Šapatos pelkėj ar patvory katalikų kapinių?^[3]

Kapinėms steigti JAV buvo renkamos aukos ir siunčiamos į Lietuvą – draugijos iždininkui P. Krapavickui ir šios draugijos sekretoriui K. Jėčiui.

1933 m. iš Aukštupėnų gyventojo Povilo Matulionio nupirktas 3200 m² žemės sklypas, buvęs ant kalnelio, šalia Kupiškio, prie tuometinio kelio į Pandėlį. Trūkstant pinigų kapinių tvoros projektui ir jos statybai, tik po kelerių metų – 1937 m. – Vidaus reikalų ministerija oficialiai leido įsteigti kapines. Jos atidarytos 1938 m. rugpjūčio 17 d., kartu laidojant pirmą laisvamanį Juozą Dūdą. Amžininkų liudijimu, velionio ūkininko iškilmingos laidotuvės ne parapijos katalikiškose kapinėse buvo neeilinis įvykis, padaręs didžiulį įspūdį miesto gyventojams. Buvo neįprasta minioms žmonių matyti iškilmingą gedulingą procesiją su orkestru – anksčiau bedieviams nebuvo vietos kapinėse, laidojo juos be jokios pagarbos, tyliai, patvory.

Iki šių dienų laisvamanių kapinėse yra išlikęs tik vienas kitas antkapis, ir tai perstatytas.

Nacizmo aukų kapavietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1941 m. Lietuvoje prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Kupiškio laisvamanių kapinės tapo masinių žudynių vieta. Tų pačių metų vasarą ir rudenį čia nužudyta ir užkasta apie 1,000 žmonių: žydų, lietuvių, rusų. Viešai pateikiama skirtinga informacija apie nužudytojų tautybes. „Holokausto Lietuvoje atlase“ nurodoma, kad dauguma aukų buvo lietuviai ir rusai, memorialiniame įraše ant paminklo bei įvairiuose šaltiniuose apie Lietuvos holokaustą nurodoma, kad didžioji dalis nužudytųjų buvo žydai. Žudynių vykdytojais įvardijamas Kupiškio savisaugos būrys.^[4] Nacizmo aukų kapavietėje 1952 m. pastatytas memorialinis betoninis paminklas. Ant jo yra atminimo lenta su dvikalbiu įrašu:

Šioje vietoje nacistiniai budeliai ir jų talkininkai 1941 m. nužudė apie 1000 kupiškėnų. Didžioji dalis iš nužudytojų – žydai.

Sovietų karių kapai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laisvamanių kapinėse buvo palaidota ir sovietinės armijos karių, žuvusių 1941-1945 m. Jų atminimui pagerbti pastatytas kario su šautuvu ir vainiku paminklas ant laiptuoto postamento. 2006 m. Rusijos Federacijos lėšomis karių kapai buvo tvarkomi, pakeistos memorialinės lentos. Paminklo postamento šiaurės vakarų fasado lentoje nurodyta, kad kapinėse palaidoti 72 nežinomi kariai, kitose 17 granito plokščių iškaltos 144 karių pavardės su kariniais laipsniais.^[1]