Laisvamanių etinės kultūros draugija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Lietuvos laisvamanių etinės kultūros draugija – Lietuvos ateistų ir laisvamanių organizacija, veikusi 19231941 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įkurta Šiauliuose 1923 m., įregistruota 1924 m. birželio mėn. Steigėjai: Jonas Šliūpas, Jonas Kairiūkštis, Ignas Protas, Matas Untulis, Karolis Valašinas, Alfonsas Žukauskas ir kiti.[1] Nuo 1936 m. draugija vienijo dalį uždarytų opozicinių politinių partijų – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų partijos, nelegalios Lietuvos komunistų partijos narių.

1937 m. draugijos skyrių valdybose buvo 49 komunistai, 14 socialdemokratų, 34 valstiečiai liaudininkai. 1938 m. pabaigoje draugija turėjo 150 skyrių, 1940 m. – 2143 narius. 1939–1940 m. draugijos vadovybė ėmė pasisakyti už glaudžius ryšius su LKP. 1940 m. kairieji perėmė vadovavimą draugijai, Kauno ir kt. skyriams.

Sovietams okupavus Lietuvą, draugija nebuvo uždaryta, valdybos nariai Mečislovas Gedvilas, Valerijonas Knyva, Alfonsas Žukauskas ir kiti tapo žymiais sovietinais veikėjais. 1940 m. birželio mėn. valdybą sudarė: Juozas Baldžius, Mečislovas Gedvilas, Jonas Kairiūkštis, Valerijonas Knyva, S. Totoraitis, Alfonsas Žukauskas. 1941 m. viduryje, jau prasidėjus SSRS-Vokietijos karui, draugiją uždarė Lietuvos laikinoji vyriausybė. Pirmininkas Jonas Šliūpas.

Laisvamanių etinės kultūros draugijos tradicijas puoselėja Lietuvos pasaulietinės kultūros draugija, įregistruota 1996 m.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Draugijos tikslas: vienyti Lietuvos piliečius, nutraukusius ryšius su bet kuria tikyba, bei gerinti jų teisinę ir dorinę padėtį. Lietuvos laisvamanių etinės kultūros draugija reikalavo įgyvendinti civilinę metrikaciją, atskirti Bažnyčią nuo valstybės ir mokyklos, rengė paskaitas, steigė laisvamanių kapines. Draugija nuo 1933 m. leido laikraštį „Laisvoji mintis“, steigė knygynėlius, skaityklas, platino laisvamanybės idėjas propaguojančius leidinius.[2]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Untulis ir Laisvūnas. Nuo perkūno iki bazilikos. Lietuvos laisvamanių etinės draugijos leidinys, 1938 m.
  • Laisvūnas. Kristaus nebuvo. Lietuvos laisvamanių Etinės draugijos leidinys, 1937 m.
  • J. Laisvūnas. Lietuva Kryžių šešėliuose. Laisvamanių Etinės kultūros draugijos rėmėjų leidinys, 1936 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Jonas Kairiūkštis – mokslo, minties ir sąžinės laisvės gynėjas – Ateizmas ir ateistai“. ateizmasirateistai.lt. 2014-12-03. Suarchyvuotas originalas 2015-03-02. Nuoroda tikrinta 2016-05-08. 
  2. Mindaugas TamošaitisLaisvamanių etinės kultūros draugija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 259 psl.