Užpalių valsčius
| Užpalių valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1861 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Užpaliai |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Ukmergės apskritis (1861–1915) |
 Lietuva
| |
| Utenos apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Utenos apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Utenos apskritis (1944–1950) |
Užpalių valsčius (rus. Ушпольская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Užpaliai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[1] Po 1863 m. sukilimo iš Užpalių valsčiaus į Sibirą cariniai žandarai ištrėmė 59 šeimas. Ištrėmė valakinius ūkininkus iš šių kaimų: iš Alaušos 2 šeimas (pavardės nenustatytos), iš Antakalnių kaimo 2 šeimas (Justino Namajuškos ir Mataušo Paškonio), iš Butiškių kaimo 2 šeimas (brolių Karolio ir Zigmanto Gladučių), iš Davainių kaimo 8 šeimas (Prano Gaidžio, Adolfo Galvydžio, Dominyko Galvydžio, Izidoriaus Galvydžio, brolių Klemenso ir Stepono Mikšių, Juozapo Repšio ir Petro Žvyrono), iš Degėsių kaimo 1 šeima (Vincento Abukausko), iš Kairiškių kaimo 2 šeimas (Jono Baukio ir Igno Raugo), iš Kaniūkų kaimo 1 šeima (Juozapo Rudoko), iš Kėpių kaimo 1 šeima (Liudviko Urbonavičiaus), iš Kudrių kaimo 1 šeima (Bronislavo Kazicko), iš Kušlių kaimo 1 šeima (Martyno Gelaževičiaus) iš Likunčių kaimo 2 šeimas (Liudviko Būgos ir viena nenustatyta), iš Mikėnų kaimo 1 šeima (Gudelio), iš Neviržos kaimo 1 šeima (Mykolo Miškinio), iš Norvaišių kaimo 11 šeimų (Juozapo Bagdono, Jurgio Barausko, Juozo Baukio, Vinco Gladučio, Tamošiaus Grižo, Jono Gudelio, Vincento Mierkio, Alberto Mikšio, Dominyko Palubinskio, Jono Seibučio ir Jono Vilučio), iš Puodžių kaimo 1 šeima (Gasparo Bauros – Repšio), iš Ramavydiškių kaimo 1 šeima (Karolio Sagadino), iš Rameikių (Remeikių) kaimo 4 šeimas (Dominyko Indrašiaus, Zigmanto Reikalo, Simono Remeikio ir Justino Sirvydžio), iš Šeimyniškių kaimo 2 šeimas (pavardės nenustatytos), iš Traidžiūnų kaimo 3 šeimas (Ciprijono Masiulio, Prano Mikšio ir Nikodemo Repšio), iš Ubagų kaimo 4 šeimas (Gasparo Gaidžio, Prano Kuosos, Zigmanto Trano ir viena nenustatyta), iš Vanagiškių kaimo 3 šeimas (Juozapo Baukio, Kazimiero Baukio ir Veronikos Gaigalienės). Išvardintų valakinių tremtinių sodybose buvo apgyvendinta 111 pravoslavų (unitų) šeima, po dvi – tris kolonistų šeimas kiekviename ūkyje.
Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Dusetų rajonui (8 apylinkės) ir Utenos rajonui (1 apylinkė).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 5598 | 542 kiemai [2] | 7 seniūnijos | 77 | |
| 1923 m.[3] | 210 | 8008 | 1564 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
212 | 9 apylinkės [4] | |||
Viršaičiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- J. Tarvydas, 1921 m.
- Jonas Vaškelis, 1924–1929 m.
- Juozas Gladutis, 1929–1934 m.
- Dominykas Vanagas, 1934–1940 m.
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[5] |
|---|---|
| Daugilis | Daugilio apylinkė |
| Degėsiai | Degėsių apylinkė |
| Kaimynai | Kaimynų apylinkė |
| Kureišiškės | Kureišiškių apylinkė |
| Norvaišiai | Norvaišių apylinkė |
| Tarvydžiai | Tarvydžių apylinkė |
| Užpaliai | Užpalių apylinkė |
| Vaiskūnai | Vaiskūnų apylinkė |
| Vilučiai | Vilučių apylinkė |
| Iš viso: | 9 apylinkės |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1864 | Čižiškės | Juozas Baranauskas, knygnešys | 1928 |
| 1893 | Alinauka | Kazys Pakštas, geografas, keliautojas, visuomenės veikėjas | 1960 |
| 1914 | Kušnieriūnai | Antanas Raguotis, partinis veikėjas | 2003 |
| 1922 | Puodžiai | Bronius Vaškelis, literatūrologas, teatrologas | 2021 |
| 1925 | Degėsiai | Juvencijus Lapė, psichologas | 2011 |
| 1928 | Kaniūkai | Aleksas Garunkštis, geografas ir geologas | 1992 |
| 1930 | Kėpiai | Vytautas Merkys (1930), matematikas | |
| 1939 | Galiniai | Algimantas Antanas Kubiliūnas, kompozitorius, pedagogas | |
| 1940 | Toleikiai | Bronius Kavolėlis, inžinierius mechanikas | |
| 1940 | Kušliai | Albinas Kusta, inžinierius hidrotechnikas | |
| 1941 | Baltakarčiai | Vilius Antanas Geleževičius, inžinierius elektromechnikas | |
| 1943 | Norvaišiai | Vytautas Indrašius, kraštotyrininkas, rašytojas | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 171
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 176