Kryžiava

Koordinatės: 54°53′43″š. pl. 20°01′12″r. ilg. / 54.8953674°š. pl. 20.02°r. ilg. / 54.8953674; 20.02 (Kryžiava)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kryžiava
Krasnotorovka

vok. Heiligenkreutz
rus. Кразноторовка
Kryžiava Krasnotorovka
Kryžiava
Krasnotorovka
54°53′43″š. pl. 20°01′12″r. ilg. / 54.8953674°š. pl. 20.02°r. ilg. / 54.8953674; 20.02 (Kryžiava)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Zelenogradsko rajonas
Įkūrimo data 1260 m.
Pašto kodas 238545
Tel. kodas +7 401 50
Tinklalapis krasnotorovskoe.munrus.ru

Kryžiava arba Krasnotorovka (vok. Heiligenkreutz, nuo 1945 m. rus. Хайлигенкройтц, nuo 1946 m. rus. Кразноторовка) – gyvenvietė dab. Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Zelenogradsko rajone, Sembos pusiasalyje, nuo 2006 m. balandžio 3 d. Krasnotorovkos kaimo gyvenvietės centras.[1][2] Kaimas įsikūręs kelių Jantarnas – Pionerskas ir Primorjė – Primorskas kryžkelėje, todėl sembų vadintas Kryžiava.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sembos žemės kaimo pavadinimas Heiligenkreutz vokiškos kilmės.[3] Apie 1283 m. landmeisteris Konradas fon Tiuringenas iš nukariautos Sūduvos į Sembą atvežė 1600 sūduvių, kad, padedamas krikštyto prūsų dvarininko Kontegerbės, galėtų juos atversti į tikrąjį tikėjimą. Sembos vyskupas Jakobas 1352 m. pastatė „Šventojo kryžiaus“ (Heiligenkreutz) bažnyčią, kuri buvo atskirta nuo Tyrenbergo parapijos. Bažnyčią Raudonoji armija sudaužė 1945 m. Parapijai plečiantis 1450 m. Vokiečių ordino meistras Klausas Kalas Sankt Lorence pastatė dar vieną bažnyčią, tačiau sūduviai net iki XVI a. antrosios pusės, kaip pažymėjo pastorius Johanas Maltiusas, dar garbino pagoniškus dievus, aukojo pagoniškas aukas.

17231818 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos departamento, 18181871 m. Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Žuvininkų apskrities, nuo 1939 m. kovo 27 d. Sembos apskrities kaimas.[4] 1900 m. vasario mėn. viena dalis (1895 m. buvo 116 gyventojų), o 1911 m. spalio 23 d. ir kita kaimo dalis (1895 m. – 49 gyventojai) prijungtos prie Palmininkų. 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Kranco rajono, vėliau Zelenogradsko rajono kaimas, 1947 m. birželio 17 d. – 2006 m. balandžio 3 d. Povarovkos apylinkės kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
17231818 m. Rytų Prūsijos departamentas Prūsijos karalystė
18181939 m. Žuvininkų apskritis Karaliaučiaus apygarda
19391945 m. Sembos apskritis Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
1946–1946 m. Kranco rajonas TSRS
19472006 m. Povarovkos apylinkė
Zelenogradsko rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 2006 m. Krasnotorovkos kaimo gyvenvietė
Zelenogradsko municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1895 m. ir 2010 m.
1895 m.[5] 1933 m. 1939 m.[6] 2010 m.
116 431 429 452


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Grasilda Blažiene: Hydronymia Europaea, Sonderband II, Die baltischen Ortsnamen. Wolfgang Schmid Hrsg., Steiner Verlag Stuttgart 2000.
  • G. Gerullis: Die altpreußischen Ortsnamen. Berlin, Leipzig 1922.
  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]