Krasnotorovkos kaimo gyvenvietė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Krasnotorovkos kaimo gyvenvietė
rus. Красноторовское сельское поселение
Rajon Selenogradsk lat.png
Valstybė Rusijos Federacija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Zelenogradsko rajonas
Administracinis centras Krasnotorovka
Gyvenviečių 36
Gyventojų (2011 m.) 3 346
Plotas 38,25 km²
Tankumas (2011 m.) 87 žm./km²
Pašto kodas 238545
Tel. kodas +7 401 50
Tinklalapis krasnotorovskoe.munrus.ru

Krasnotorovkos kaimo gyvenvietė (rus. Красноторовское сельское поселение) – kaimo gyvenvietė Rusijos Federacijos anklavo Kaliningrado srities Zelenogradsko municipaliniame rajone, Sembos pusiasalyje. Administracinis centras – Krasnotorovka. 2011 m. 36 kaimuose buvo 3 346 gyventojai.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įsteigta 2005 m. vasario 18 d. vykdant municipalinę reformą, sujungus Šatrovo ir Povarovkos apylinkes. Ribojasi su Baltijos jūra, Kovrovo, Pereslavskojės kaimo gyvenvietėmis, Jantarno miesto apygarda ir Baltijsko rajonu. [2]

Gyvenvietės taryba renkama 5 metams, ją sudaro 8 deputatai, kurie iš savo tarpo renka tarybos pirmininką. Gyvenvietės administracijai vadovauja konkurso tvarka skiriamas administracijos vadovas.

Kaliningrado srities įstatymu Krasnotorovkos kaimo gyvenvietę sudaro kaimai: [3] [4] [5][6] [7]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Паспорт муниципального образования „Красноторовское сельское поселение“
  2. Krasnotorovkos kaimo gyvenvietė wikimapia.org
  3. Krasnotorovkos kaimo gyvenvietė bankgorodov.ru
  4. Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии / Л. Палмайтис; Европейский институт рассеянных этнических меньшинств. – Б. м.: Б.и., 2003.
  5. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  6. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
  7. Zipplies, Helmut: Ortsnamenänderungen in Ostpreußen. Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937 Selbstverlag des Vereins, Hamburg, 1983.