Krikščionių Bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Viduramžių laikų bažnyčios (eklezijos) iliustracija (Hortus deliciarum). Autorius – Heradas iš Landsbergo (XII a.)

Krikščionių Bažnyčia ekleziologijoje – terminas, kuriuo apibūdinama tai, ką skirtingos krikščionių konfesijos laiko tikru krikščionių bendruomenės kūnu arba pirmine Jėzaus įsteigta institucija.[1][2][3] Terminas „Krikščionių Bažnyčia“ mokslinėje bendruomenėje vartojamas kaip krikščionybės sinonimas, nepaisant to, kad ją sudaro kelios bažnyčios ar konfesijos, kurių daugelis laikosi doktrininio teiginio, kad egzistuoja tik „viena tikra bažnyčia“, atmetant kitas.[4][5][6]

Daugeliui krikščionių protestantų krikščionių bažnyčią sudaro du komponentai: regimoji bažnyčia, institucijos, kuriose „tiktai skelbiamas Dievo žodis ir jo klausomasi, ir Kristaus įsteigti sakramentai“, taip pat neregimoji bažnyčia – visi „išganytieji“ (šiems taip pat esant regimosios bažnyčios nariais).[7][2][8] Pagal šį neregimosios bažnyčios supratimą, „Krikščionių Bažnyčia“ (arba katalikiška bažnyčia) nekalba apie konkrečią krikščionišką konfesiją, bet apima visus asmenis, kurie buvo išganyti.[2] Atšakos teorija, kurios laikosi kai kurie anglikonai, teigia, kad Bažnyčios, išsaugojusios apaštališkąjį paveldėjimą, yra tikrosios Bažnyčios dalis.[9] Tai kertasi su vienintelės tikrosios bažnyčios krikščionių ekleziologine pozicija, kurią konkrečiai krikščionių institucijai taiko Katalikų Bažnyčia, Stačiatikių Bažnyčia, Rytų Stačiatikių Bažnyčios, Asirijos Rytų Bažnyčia ir Senovės Rytų Bažnyčia.[1][10][3]

Lietuvių kalboje bažnyčiai nusakyti vartojamas skolinys iš senosios rusų k. божница, susijęs su žodžiu „Dievas“ (богъ). Naujajame Testamente bažnyčiai apibūdinti vartojamas kitokios reikšmės senovės graikų k. žodis ἐκκλησία (eklezija), kurio pradinė reikšmė – „susirinkimas“.[11] Šis terminas pavartotas dviejose vietose Mato evangelijoje, 24 – Apaštalų darbuose, 58 – Pauliaus laiškų eilutėse, dviejose – laiško hebrajams eilutėse, vienoje – Jokūbo laiške, trijose – trečiajame Jono laiške ir 19 – Apreiškimo knygoje. Iš viso Naujojo Testamento tekste ἐκκλησία vartojamas 114 kartų, nors ne kiekvienu atveju tai reiškia bažnyčią.[12] Žodis taip pat vartojamas vietinėms bendruomenėms, taip pat visiems tikintiesiems nusakyti. [13] Lietuvių k. iš graikiškojo ἐκκλησία kilę žodžiai vartojami techninėje kalboje – „ekleziastinis“, „ekleziologija“.

Ankstyviausias užregistruotas krikščionybės termino vartojimas (sen. gr. Χριστιανισμός) priskiriamas Ignotui Antiochiečiui ir siekia maždaug 100 m. e. m.[14]

Keturi Bažnyčios bruožai, pirmą kartą paminėti Nikėjos tikėjimo išpažinimo tekste 381 m., yra tai, kad Bažnyčia esanti viena, šventa, katalikų (visuotinė) ir apaštalinė (kilusi iš apaštalų).[15]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Krikščionių Bažnyčia susiformavo Romos Judėjoje pirmajame mūsų eros amžiuje ir buvo pagrįsta Jėzaus iš Nazareto, subūrusio savo mokinius, mokymu. Vėliau šie mokiniai tapo žinomi kaip „ krikščionys“. Anot keturių Evangelijų, Jėzus įsakė jiems skleisti jo mokymą visam pasauliui. Daugumai krikščionių Sekminių šventė (įvykis, įvykęs po Jėzaus įžengimo į dangų) reiškia Bažnyčios gimimo iškilmę[16][17][18] po to, kai Šventoji Dvasia nusileido ant susirinkusių mokinių.[19]

Krikščionybė atsirado iš Antrosios šventyklos judaizmo, tačiau nuo pirmųjų krikščionybės dienų krikščionys priėmė ne žydus (vadinamuosius pagonis) nereikalaujant visiško žydų papročių (tokių kaip apipjaustymas) perėmimo. Yra manančių, kad konfliktas su žydų religine valdžia greitai privedė prie krikščionių išvarymo iš Jeruzalės sinagogų.[20]

Bažnyčia palaipsniui išplito visoje Romos imperijoje ir už jos ribų, savo maldos namus turėjusi tokiuose miestuose kaip Jeruzalė, Antiochija ir Edesa.[21][22] Romėnų valdžia religinį judėjimą persekiojo, nes krikščionys atsisakė aukoti romėnų dievams ir priešinosi imperatoriškajam kultui. Bažnyčia buvo legalizuota Romos imperijoje, neilgai trukus imperatoriai Konstantinas I ir Teodosijus I dar IV a. ją paskelbė Romos imperijos valstybine bažnyčia.

Jau II a. krikščionys ėmė konfliktuoti su kitaip Jėzaus mokymą interpretuojančiais mokymais, juos laikydami eretiškais, ypač gnosticizmu ir montanizmu. Ignotas Antiochietis to amžiaus pradžioje ir Irenėjus amžiaus pabaigoje vienybę su vyskupais laikė teisingo krikščionių tikėjimo išbandymu. IV a. įteisinus Bažnyčią, diskusijos tarp arianizmo ir trinitarizmo šalininkų, kadangi skirtingi imperatoriai palankiai vertino vieną ar kitą pusę, tapo dideliu ginčų objektu. [23] [24]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Elwell, Walter; Comfort, Philip Wesley (2001). Tyndale Bible Dictionary. Tyndale House Publishers. ISBN 0-8423-7089-7.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ 1,0 1,1 „The Original Christian Church“ (anglų). Amerikos ortodoksų bažnyčia. Nuoroda tikrinta 2021-06-27.
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 Weaver, Jonathan (1900). Christian Theology: A Concise and Practical View of the Cardinal Doctrines and Institutions of Christianity. United Brethren Publishing House.
  3. ↑ 3,0 3,1 „What do Catholics believe?“ (anglų). Lansingo Romos katalikų vyskupija. Nuoroda tikrinta 2021-06-29.
  4. ↑ „Eastern Orthodox Church“ (anglų). BBC. 2008-06-11. Nuoroda tikrinta 2021-06-27.
  5. ↑ Ehrman, Bart D. (2018-05-29). „Inside the Conversion Tactics of the Early Christian Church“ (anglų). History. Nuoroda tikrinta 2021-06-27.
  6. ↑ The Oxford Dictionary of the Christian Church (3rd leid.). Oxford University Press. 1997. ISBN 0-19-211655-X.
  7. ↑ McGrath, Alister E. (2016-08-04). Christian Theology: An Introduction. John Wiley & Sons. ISBN 978-1-118-87443-1.
  8. ↑ Schaff, Philip (1910). History of the Christian Church. William B. Eerdmans Publishing Company.
  9. ↑ Kinsman, Frederick Joseph (1924). Americanism and Catholicism. Longman.
  10. ↑ „The Church“ (anglų). Katalikų enciklopedija. 2020. Nuoroda tikrinta 2021-06-27.
  11. ↑ Entry for Strong’s #1577 – ἐκκλησία – StudyLight.org. Bible Lexicons – Old / New Testament Greek Lexical Dictionary. Retrieved October 20, 2019.
  12. ↑ „Ekklesia: A Word Study“. Acu.edu. Suarchyvuotas originalas 2006-09-03. Nuoroda tikrinta 2013-09-03.
  13. ↑ McKim, Donald K., Westminster Dictionary of Theological Terms, Westminster John Knox Press, 1996
  14. ↑ Elwell & Comfort 2001.
  15. ↑ Louis Berkhof, Systematic Theology (Londonas: Banner of Truth, 1949), 572.
  16. ↑ „Pentecost | Christianity“. Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2016-11-04.
  17. ↑ „Religions - Christianity: Pentecost“. bbc.co.uk. British Broadcasting Corporation (BBC). Nuoroda tikrinta 2016-11-04.
  18. ↑ Milavec, Aaron (2007). Salvation is from the Jews (John 4:22): Saving Grace in Judaism and Messianic Hope in Christianity. Liturgical Press. ISBN 9780814659892.
  19. ↑ „Pentecost (Whitsunday)“. Katalikiška enciklopedija. Tikrinta 2016 m. lapkričio 4 d.
  20. ↑ An Overview of Christian History, Catholic Resources for Bible, Liturgy, and More
  21. ↑ Donald H. Frew, Harran: Last Refuge of Classical Paganism Colorado State University Pueblo „The Virtual Pomegranate“. Nuoroda tikrinta 2007-05-19.
  22. ↑ From Jesus to Christ: Maps, Archaeology, and Sources: Chronology, PBS, tikrinta 2007 m. gegužės 19 d.
  23. ↑ Michael DiMaio, Jr., Robert Frakes, Constantius II (337–361 A.D.), De Imperatoribus Romanis: An Online Encyclopedia of Roman Rulers and their Families
  24. ↑ Michael Hines, Constantine and the Christian State, Church History for the Masses
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Krikščionių_Bažnyčia&oldid=7189177"