Kretuonys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Kretuonys
Kretuonys, gatvė.JPG
Gatvė Kretuonyse

Kretuonys
Koordinatės 55°13′48″š. pl. 26°03′00″r. ilg. / 55.230°š. pl. 26.050°r. ilg. / 55.230; 26.050 (Kretuonys)Koordinatės: 55°13′48″š. pl. 26°03′00″r. ilg. / 55.230°š. pl. 26.050°r. ilg. / 55.230; 26.050 (Kretuonys)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Švenčionių rajono savivaldybės vėliava Švenčionių rajono savivaldybė
Seniūnija Švenčionėlių seniūnija
Gyventojų skaičius 16 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: KretuonysVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Kretúonys
Kilmininkas: Kretuonų̃
Naudininkas: Kretuonìms
Galininkas: Kretúonis
Įnagininkas: Kretuonimìs
Vietininkas: Kretuonysè

Kretuonys – etnografinis gatvinis kaimas Aukštaitijos nac. parke, Švenčionių rajono šiaurėje. Kaimas išsidėstęs Kretuono ežero pietvakarinėje pakrantėje, Pakretuonės miško rytiniame pakraštyje, šalia geležinkelio Vilnius–Turmantas. Einant vakariniu ežero pakraščiu šiaurėn, už 6 km yra geležinkelio stotelė. Saugomi Kretuonių pirmasis ir antrasis ąžuolai.

Informacinė lenta
Troba
Sodyba prie tvenkinio
Paminklinio ąžuolo stuobrys

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kretuonų apylinkės apgyvendintos XV a. – XIV a. prieš m. e. Atliekant archeologinius tyrimus 1979 m. ir 19961997 m. rastos neolito ir bronzos amžiaus Kretuono gyvenvietės. Į vakarus nuo Kretuonų kaimo, tarp Kretuono ir Švento ežerų, miške yra , VI a. – XI a. Kretuonų pilkapynas. Apie XVII a. dėl karų ir marų kaimas buvo beveik sunykęs, vėliau vėl atsistatė.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kretuonų kaimas susiklostė XVI a. antroje pusėje per Valakų reformą ir išsaugojo seną gatvinę užstatymo struktūrą kaip gatvinis rėžinis kaimas. Palei vieną pagrindinę gatvę iš abiejų pusių daugiausia statmenai į gatvę išdėstytos sodybos. Gyvenamieji namai galais atsukti į gatvę, už jų toliau stovi ūkiniai pastatai. Išliko vertingų sodybų su XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės pastatais – pirkiomis, svirnais, tvartais, kluonais, pirtimis, bei smulkiosios architektūros statiniais – kryžiais, šuliniais, aviliais.[2] Čia galima rasti senovines, į kertes suleistų stambių rąstų trobas, dviaukščius svirnus su balkonėliais.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1846 m. ir 2011 m.
1846 m. 1902 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1985 m.[3] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
163 128 79 71 51 49 39 16


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Kretuonys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 24 psl.
  3. Kazys ŠešelgisKretuonys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 395 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Kaltanėnai – 6 km
Šakališkė – 4 km
Reškutėnai – 7 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Sena Pašaminė – 2 km
ŠVENČIONĖLIAI – 7 km