Kopysė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kopysė
brus. Копысь rus. Копысь
   Coat of Arms of Kopys, Belarus.png      Flag of Kopys, Belarus.svg   
Kopys castle 01.jpg
Kopysės piliakalnis

Kopysė
54°19′28″ š. pl. 30°17′30″ r. ilg. / 54.32444°š. pl. 30.29167°r. ilg. / 54.32444; 30.29167 (Kopysė)Koordinatės: 54°19′28″ š. pl. 30°17′30″ r. ilg. / 54.32444°š. pl. 30.29167°r. ilg. / 54.32444; 30.29167 (Kopysė)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis: Vitebsko sritis Vitebsko sritis
Rajonas: Oršos rajonas
Įkūrimo data: 1059 m.
Gyventojų (2017 m.): 847
Commons-logo.svg Vikiteka: KopysėVikiteka

Kopysė (brus. Копысь) – miestelis Vitebsko srityje, rytų Baltarusijoje, 35 km nuo Oršos, už 2 km nuo Kopysės geležinkelio stoties linijoje Orša–Mogiliovas. Įrengta prieplauka kairiajame Dniepro krante. Veikia Oršos įmonių filialai (mašinų gamybos, statybinių medžiagų), meninės keramikos centras. Stovi stačiatikių cerkvė (XX a. pr.) ir koplyčia (XIX a. pr.). 2017 m. gyveno 847 žmonės.

Turgaus aikštė, 1940 m.
Kopysės prieplaukoje, iki 1917 m.
Kopysės panorama 1905 m.
Kopysės herbas, 1843 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą 1059 m. paminėta Nikono metraštyje. Kopysė priklausė Polocko kunigaikštystei, vėliau – Smolensko kunigaikštystei.

Nuo XIV a. antrosios pusės – Vitebsko vaivadijoje, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystėje (LDK).

XIVXVIII a. Kopysėje stovėjo pilis. Pagal 1726 m. aprašymą inventoriuose, turėjusi 4 bastionus, medines sienas, įvažiavimo bokštą. Po 1772 m. pilis nebuvo atstatoma.

XVI a. Kopysė buvo kunigaikščių Ostrogiškių, vėliau – Radvilų valdose. Per ATR-Maskvos karą (1654–1667) Kopysė, stovėjusi rytiniame LDK paribyje su maskvėnais, buvo įvykių sūkuryje. 1654 m. miestą užėmė caro kariuomenė. 1655 m. pradžioje vėl įžengė LDK kunigaikščio vėliavos. Rokiruotė pasikartojo 1659 m., kai grįždami caro vaivados iš dalies sudegino miestą už išdavystę. 1660 m. miestelėnai atidarė vartus įleisdami LDK kariuomenę.[1] 1662 m. pro miestą pravažiavo austrų diplomatas ir keliautojas Augustinas Majerbergas, palikęs Kopysės architektūros, gyventojų buities ir apylinkių aprašymus. Per Šiaurės karą čia buvo apsistojęs caras Petras I.

Kopysė buvo stambus puodininkystės centras, nuo XV a. garsėjo čia išdegtais kokliais ir unikalių keraminių dirbinių iš raudonojo molio gamyba. Kopysės kokliais puoštos krosnys Maskvos kremliaus ir kituose rūmuose.

Nuo 1772 m. Kopysė buvo Rusijos imperijos sudėtyje. Valsčiaus centras Mogiliovo gubernijoje (1777–1796 ir 1802–1861), vėliau turėjo miesto teises Horkų valsčiuje. 1781 m. patvirtintas miesto herbas.

1789 m. atidaryta liaudies mokykla. XIX ir XX a. sandūroje Kopysėje veikė 17 nedidelių gamybos įmonių. 1904 m. buvo 3950 gyv., 1911 m. – 5924 gyv.

XVIII ir XIX a. sandūroje Kopysė tapo hasidinio judaizmo centru. Čia užgimė vietinė hasidų kryptis, kuri XX a. viduryje įsiliejo į ortodoksų judėjimą Chabad Lubavitč.

Napoleono žygio į Rusiją metu 1812 m. miestą užėmė prancūzai. Lapkričio 12 d. Kopysės apylinkėse Dnieprą forsavo Michailas Kutuzovas.

1924-1930 m. buvo rajoniniu centru Baltarusijos TSR. Nuo 1930 m. – Vitebsko srities Oršos rajono sudėtyje, nuo 1938 m. – miestelis (miesto tipo gyvenvietė).

Per Antrąjį pasaulinį karą buvo okupuota vokiečių. 1939 m. surašymo duomenimis, Kopysėje gyveno 405 žydai – 9,91% nuo viso gyventojų skaičiaus.[2] Visi žydai 1941 m. spalio mėn. nacių buvo uždaryti miestelio gete, o 1942 sausio 14 d. sušaudyti.[3] Karo metais per Dnieprą kėlėsi generolo Heinco Guderiano armijos motorizuoti padaliniai.

Lankytinos vietos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Глеб Лабадзенка. "Генадзь Сагановіч: «У XVII стагоддзі беларускае войска біла сваіх жа сялян»", // TUT.BY, 18 июня 2012. Nuoroda tikrinta 2016-10-13.
  2. Distribution of the Jewish population of the USSR 1939 / edit. Mordechai Altshuler. — Jerusalem, 1993. — P. 39.
  3. Государственный архив Российской Федерации (ГАРФ). — Фонд 7021. — On. 84. — Д. 10. — Л. 326