Koiras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Koiro krūva
Koiro dembliai ir kilimėliai
Kokoso vaisius su pašalintu plaušingu minkštimu

Koiras (angl. coir), kokoso pluoštas – natūralus grubus pluoštas, gaunamas iš kokospalmės vaisių plaušingo mezokarpio sluoksnio. Šis sluoksnis dengia kokospalmės kaulavaisio kauliuką (vadinamąjį kokoso riešutą).

Rudasis koiras gaunamas iš prinokusių kokosų, iš jo gaminami baldų paminkštai, maišai, dembliai, durų kilimėliai, vazonėliai daigų auginimui ir pan. Baltasis koiras gaunamas iš nesubrendusių kokosų, iš jo gaminamos virvės, žvejybiniai tinklai,

Etimologija[taisyti | redaguoti kodą]

Žodis kilęs iš tamil. kayiru 'virvė'.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Virvės ir takelažas iš kokosų pluošto naudojami nuo senovės. Indijos jūrininkai, plaukioję į Malają, Javą, Kiniją ir Arabijos įlanką, šimtmečiais laivuose naudojo virves iš koiro. XI a. arabų rašytojai minėjo platų koiro naudojimą laivų virvėms ir takelažui.

D. Britanijoje koiro pramonė atsirado XIX a. antroje pusėje. 1840 m. kapitonas Widely, kartu su kapitonu Loganu ir Thomas Treloar, Ladgeit Hile (Ludgate Hill) įkūrė gerai žinomą kilimų kompaniją „Treloar and Sons“, gaminusią iš koiro įvairius audeklus, tinkamus grindų patiesalams.

Pluošto sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Koiro pluoštas išgaunamas iš sluoksnio, esančio kokoso vaisiuje tarp kokoso kevalo ir kokoso odelės. Atskiri koiro plaušai yra siauri, tuščiaviduriai, su storomis celiuliozinėmis sienelėmis. Koiras yra blyškus, kai išgaunamas iš nesubrendusių vaisių. Vėliau jis kietėja ir gelsta, kai plaušų ląstelių sienelėse gaminasi ligninas. Kiekviena plaušų ląstelė yra 1 mm ilgio ir 10-20 μm storio. Plaušai būna 20-30 cm ilgio.[1]

  • Rudasis koiras gaunamas iš subrendusių kokosų, jo plaušai būna stori, tvirti, atsparūs dilimui. Paprastai jis naudojamas dembliams, maišams ir šepečiams gaminti. Rudasis koiras, lyginant su linu ir medvilne, turi daugiau lignino ir mažiau celiuliozės, todėl yra tvirtesnis, bet ne toks lankstus.
  • Baltasis koiras gaunamas iš nesubrendusių kokosų, kol pluoštas lieka baltas ar šviesiai rudas. Ji yra glotnesnis, plonesnis, bet ir silpnesnis. iš jo verpia siūlus, naudojamus dembliams ar virvėms gaminti.

Koiro pluoštas yra santykinai atsparus vandeniui, jis vienas iš nedaugelio natūralių pluoštų, atsparių jūros vandeniui.[1]

Apdorojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Koiro ryšulys
Presuoto koiro blokas
Koiro virvutė

Kokoso riešutai yra kokospalmės vaisiai. Subrendusi palmė per metus užaugina 50-100 kokosų. Subrendę kokosai renkami nuo žemės, o ne visai subrendę skinami nuo palmių. Laipiotojas gali per dieną nuskinti apie 25 palmes. Skynikas su kartimi, turinčia geležtę, gali per dieną nuimti derlių nuo 250 palmių.

Žali kokosai, nuskinti po 6-12 mėnesių, turi baltą pluoštą. Rudasis pluoštas gaunamas iš visiškai subrendusių kokosų, kurie tinka kopros gamybai. Plaušingas vaisiaus apvalkalas atskiriamas nuo riešuto rankomis – kokosas užsmeigiamas ant specialaus smaigo, taip perskeliant plaušingąjį apvalkalą, kuris po to nuimamas. Patyręs kokosų lukštentojas per dieną gali taip apdoroti apie 2000 kokosų. Dabar naudojamos ir specialios mašinos, kurios atskiria lukštus (iki 2000 kokosų per valandą).

Rudasis koiras[taisyti | redaguoti kodą]

Plaušingi lukštai mirkomi duobėse ar tinkluose lėtai tekančiame vandenyje, kad plaušai išbrinktų ir suminkštėtų. Ilgi šeriški plaušai atskiriami nuo trumpesniųjų plaušų (angl. mattress fibres), kurie būna po kokoso paviršine odele. Šis atskyrimo procesas vadinamas angl. wet-milling.

  • Trumpieji plaušai nukošiami, kad apsivalytų nuo purvo ir kitų šiukšlių, džiovinami saulėje ir pakuojami į ryšulius. Dalis trumpųjų plaušų paliekami drėgnesni, kad išlaikytų elastingumą, ir naudojami sukto pluošto gamybai. Koiro plaušai pakankamai elastingi, kad juos būtų galima sukti, jie išlaiko suteiktą garbanotumą. Sukama paėmus pluoštą plaušų ir sukant ranka arba specialiu įtaisu.
  • Ilgieji plaušai perplaunami švariame vandenyje, išdžiovinami ir surišami į ryšulius ar sruogas. Vėliau jie gali būti valomi ir iššukuojami plieninėmis šukomis, kas ištiesina plaušus ir atskiria trumpuosius plaušus. Šeriškieji plaušai gali būti balinami ir dažomi, kad gauti įvairių spalvų sruogas.

Baltasis koiras[taisyti | redaguoti kodą]

Nesubrendusių kokosų lukštai pakabinami upės vandenyje ar vandeniu užpildytose duobėse ir laikomi iki dešimties mėnesių. Tuo metu bakterijos suskaido apie plaušus esančius audinius ir išlaisvino plaušus. Šis procesas vadinamas angl. retting 'mirkymas'. Po to lukštai yra rankomis taršomi, kad ilgi plaušai atsiskirtų. Gauti plaušai džiovinami ir valomi. Valyti plaušai tinka verpimui.

Indijos Mokslinių ir pramoninių tyrimų tarybos (angl. Council of Scientific and Industrial Research; CSIR Tarpdisciplininių mokslų ir technologijų nacionalinio instituto Tiruvanantapurame tyrėjai sukūrė biologinį metodą, leidžiantį atskirti kokosų lukštų koiro plaušus neteršiant aplinkos. Šiame metode naudojami fermentai, kurių dėka mirkant vandens tarša labai sumažėja.[2]

Panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Virvių gamyba iš koiro Keraloje (Indija)

Iš rudojo koiro daro grindų ir durų kilimėlius, demblius, šepečius, čiužinius, maišus. Nedidelis kiekis koiro panaudojamas špagato gamyboje. Spirališkai veltas koiro pluoštas naudojamas čiužiniams užpildyti. Iš koiro pagaminti lakštai naudojami upių krantų ir kalvų, pylimų ir panašių šlaitų sutvirtinimui kaip apsauga nuo vandens erozijos. Daug rudojo koiro, apipurkšto lateksu, kuris sutvirtina koiro plaušus, naudojama automobilių sėdynių paminkštams gaminti. Taip pat koiras naudojamas šiluminės izoliacijos bei pakuotės gamyboje.

Daug baltojo koiro naudojama virvių gamyboje. Dėl atsparumo sūriam vandeniui baltasis koiras naudojamas žvejybiniams tinklams gaminti.

Sodininkystėje ir daržininkystėje koirą naudoja sraigėms atbaidyti nuo pažeidžiamų sodinių. Šiltnamių augalininkystėje ir grybininkystėje koiras naudojamas kaip auginimo terpių komponentas.

Koiras yra potencialus alergenas, kaip ir jo apdorojime naudojami lateksas ir kai kurios kitos medžiagos. Tai svarbu žinoti alergiškiems žmonėms, kurie naudoja čiužinius ar baldus su koiru.[3]

Koiro gamintojai[taisyti | redaguoti kodą]

Per metus pasaulyje pagaminama apie 250 tūkst. tonų koiro. Ši gamyba labai svarbi kai kuriose besivystančiojo pasaulio šalyse. Indijoje, daugiausia Keralos pakrantės rajonuose ir Tamilnade pagaminama apie 20% pasaulio baltojo koiro. Šri Lanka pagamina apie 36% pasaulio rudojo koiro. Virš 50% pagaminto koiro sunaudojama šalyse, kur jį pagamino, pvz., Indijoje. Indija ir Šri Lanka pagamina apie 90% pasaulio koiro produkcijos.

Neseniai koirą pasaulio rinkai ėmė gaminti Meksika, Indonezija, Vietnamas, kai kurios Karibų jūros šalys.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 Coir“ from How Products Are Made
  2. "‘Clean' technology for coir fibre extraction", The Hindu, 2009-04-30.
  3. Nasobronchial Allergy and Pulmonary Function Abnormalities Among Coir Workers of Alappuzha URL:http://www.japi.org/july_2010/Article_03.pdf