Pereiti prie turinio

Klaipėdos siaurasis geležinkelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Klaipėdos siaurojo geležinkelio stotis 1920 m.

Klaipėdos siaurasis geležinkelis (vok. Memeler Kleinbahn-AG) – siaurojo geležinkelio bendrovė, veikusi Klaipėdos krašte XX a. 1-ojoje pusėje iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Pagrindinė bendrovei priklausiusi stotis – Klaipėdos siaurojo geležinkelio stotis. Bendrovė eksploatavo Klaipėdos tramvajų ir 1000 mm vėžės siaurojo geležinkelio ruožus Klaipėdos krašte.

Mintys apie siauruką Klaipėdos apylinkėse atsirado jau apie 1898 m. 1904 m. kovo 15 d. buvo įkurta „Klaipėdos siaurojo geležinkelio“ akcinė bendrovė. Nuo 1904 m. rugpjūčio 18 d. jai priklausė Klaipėdos tramvajus. Bendrovė veikė koncesijos pagrindu. Didžioji dalis bendrovės akcijų priklausė Prūsijos valstybei, Rytų Prūsijos provincijai, Klaipėdos apskričiai; privatus investuotojas buvo „Nordischen Elektrizitäts- und Stahlwerke AG“. Bendrovės įstatinis kapitalas sudarė apie 2,8 milijonų Vokietijos reichsmarkių, valstybė išpirko akcijų už 1,2 mln. markių, tiek pat sumokėjo apskrities valdžia.[1] 1909 m. bendrovė pradėjo dirbti pelningai, 1911–1912 m. ji uždirbo 16,6 tūkst. markių pelno.[2] 1913 m. įstatinis kapitalas padidintas iki 4,7 milijonų reichsmarkių. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui bendrovės akcijas iš Prūsijos valstybės, Rytų Prūsijos provincijos išpirko nuo Vokietijos atskirto Klaipėdos krašto valdžia. Geležinkelį ir tramvajų iš pradžių eksploatavo „Nordischen Elektrizitäts- und Stahlwerke AG“, bet 1907 m. jai bankrutavus, eksploatacija perduota bendrovei „Ostdeutsche Eisenbahn-Gesellschaft“ (ODEG). Ši bendrovė taip pat išpirko ir „Memeler Kleinbahn-AG“ akcijas.

1906 m. spalio 22 d. buvo užbaigtos tiesti trys 1000 mm vėžės atkarpos:[3]

Geležinkelį aptarnavo du 1c lokomotyvai, trys Cu21 šilumvežiai ir penki garvežiai, daug automotrisių. Keleivių buvo nedaug, vagonais dažniausiai perveždavo pjautą medieną iš Pėžaičių lentpjūvės ir Dovilų kalkių fabriko produkciją. Geležinkelis atkarpoje Smeltė–Klaipėdos siaurojo geležinkelio stotis naudojo ir miesto tramvajaus, kurio eksploatacija 1934 m. buvo nutraukta, bėgius. Vagonams transportuoti po miestą, į Smeltę ir uostą buvo paskirti elektriniai lokomotyvai. Nutraukus tramvajaus eksploataciją, buvo nutrauktas ir krovinių vežiojimas tramvajaus keliais. Iki 1936 m. tramvajaus bėgiai galutinai išardyti. Nuo 1934 m. birželio 2 d. bendrovė vietoje tramvajaus paleido autobusų maršrutus.

Klaipėdos kraštui atitekus Lietuvai, geležinkelis priklausė Klaipėdos miestui, priklausė Klaipėdos miesto savivaldybės įmonių bendrovei S.A.A. (vok. Städtische Betriebswerke Memel GmbH), o jį ir toliau eksploatavo „Ostdeutsche Eisenbahn-Gesellschaft“. Klaipėdos kraštą vėl prijungus prie Vokietijos, buvo skirta lėšų geležinkelio atnaujinimui, nutiesta atšaka iki Danės prieplaukos. 1940 m. liepos 16 d. geležinkelio valdymą ir eksploataciją perėmė „Städtische Werke Memel AG“ (reorganizuota „Städtische Betriebswerke Memel GmbH“).

Antrojo pasaulinio karo metu bendrovės pervežimai ypač išaugo – jei 1939 m. buvo pervežta 78,6 tūkst. keleivių ir 69 tūkst. tonų krovinių, tai 1942 m. – jau 230 tūkst. keleivių (daugiausia kariškių) ir 73 tūkst. tonų krovinių.

Po karo geležinkelio bėgiai buvo išardyti, garvežiai atiduoti į metalo laužą, daugybė buvusių stotelių sunaikinta.[6] Išlikusios pavienės siaurojo geležinkelio stotys naudojamos kitiems tikslams.

  1. Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 91
  2. Ona Stasiukaitienė. Siaurasis Lietuvos geležinkelis. – Vilnius, „Versus aureus“, 2010. ISBN 978-9955-34-258-8 // psl. 28
  3. Siaurojo geležinkelio stoties pastatų kompleksas. Archyvuota kopija 2023-08-10 iš Wayback Machine projekto. Krastogidas.lt (tikrinta 2023-08-10).
  4. 4,0 4,1 Memel-Pöszeiten (Prusy.info)
  5. Memel-Plicken (Prusy.info)
  6. Klaipėdos krašto geležinkeliai. Mažosios Lietuvos enciklopedija (tikrinta 2025-03-30).