Negimdinis nėštumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Moters lytinė sistema.

Negimdinis nėštumas, arba ektopinis nėštumas[1] – patologija, nėštumas ne gimdoje, kai apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina ir auga už gimdos ertmės ribų (gemalo išskiriami fermentai leidžia jam įsitvirtinti įvairiuose audiniuose). Negimdiniai nėštumai sudaro apie 2 % visų nėštumų. 98 % negimdinių nėštumų vystosi kiaušintakyje, 1,4 %, – pilvo ertmėje, o kiaušidėje ir gimdos kaklelyje – po 0,2 %. Gimdos rudimentiniame rage – nepaprastai retai.[1]

Apie 40–70 % kiaušintakinių nėštumų organizmo įsiurbiami ir nunyksta be jokio chirurginio įsikišimo. Vystantis ir paaugus gemalui kyla pavojus, kad organas, kuriame jis vystosi (paprastai kiaušintakis), plyš. Negimdinio nėštumo metu galimas stiprus kraujavimas į pilvo ertmę, staigus ir stiprus pilvo skausmas, hemoraginis šokas, nualpimas. Kraujavimas savo ruožtu išmeta gemalą iš kiaušintakio ir įvyksta kiaušintakinis abortas, neretai moterų palaikomas persileidimu. Nustačius negimdinį nėštumą paprastai atliekama laparoskopija, ir kartais tenka pašalinti kiaušintakį. Gausus kraujavimas ir hemoraginis šokas gali sukelti mirtį. Retkarčiais negimdinis nėštumas gydomas vaistais (citostatikais) arba nėščioji stebima.[1] Negydant apie pusė ektopinių nėštumų baigiasi savaime kiaušintakiniu abortu.

Priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pašalintas kiaušintakinis nėštumas (6 savaičių gemalas)

Ektopinio nėštumo priežastys nėra žinomos. Po apvaisinimo kiaušinėlis užtrunka apie devynias paras judėdamas kiaušintakiu link gimdos ertmės, ir įsitvirtina toje vietoje, kurią praėjus šiam laikotarpiui būna pasiekęs.

Kiaušintakių vidinių blakstienėlių pažeidimai, kiaušintakių užsikimšimas dažnai siejamas su ektopiniu nėštumu, nes blakstienėlės padeda kiaušinėliui judėti link gimdos. Ektopinių nėštumų retkarčiais pasitaiko apvaisinimų in vitro atvejais; šis apvaisinimo būdas taikomas ir moterims su pažeistais kiaušintakiais, tokiais atvejais siejama su didele ektopinio nėštumo rizika.

Ektopinis nėštumas yra pasitaikęs moterims, kurioms buvo atlikta histerektomija (gimdos pašalinimas) – gemalas tais atvejais įsitvirtina pilvo ertmėje. Negimdinis nėštumas dažnesnis vyresnio amžiaus (daugiau kaip 35 metų), rūkančioms, kontracepcijos tikslais nešiojančioms spiralę gimdoje, operuotais kiaušintakiais moterims. Šis patologinis nėštumas taip pat dažnesnis ovuliaciją vaistais skatinančioms, tokį nėštumą jau turėjusioms bei sirgusioms dubens uždegimo ligomis moterims.[1]

Klinika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dažniausiai pasitaikantys simptomai: amenoreja (mėnesinių nebuvimas), kraujavimas iš makšties, skausmas apatinėje pilvo dalyje. Jeigu ektopinio nėštumo metu plyšta kiaušintakis, pasireiškia staigus skausmas pilvo apačioje, pykinimas, vėmimas, pilvaplėvės dirginimo reiškiniai, nukraujavimo požymiai – tachikardija, kraujospudžio sumažėjimas, sąmonės sutrikimas.

Komplikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dažniausia komplikacija – plyšimo sukeltas vidinis kraujavimas. Mirties atvejai reti. Praeityje turėjusioms ektopinį nėštumą moterims nevaisingumas pasitaiko 10 – 15 % atvejų.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Jolita Zakarevičienė, redaktorė Valė Bartoševičienė (2009-12-02, red. 2018-06-12). „Negimdinis nėštumas“. VLE. Nuoroda tikrinta 2023-05-29. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)