Kiškėdis vilkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Canis lepophagus

Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Carnivora)
Šeima: Šuniniai
(Wikispecies-logo.svg Canidae)
Triba: Tikrieji šunys
(Wikispecies-logo.svg Canini)
Gentis: Šunys
(Wikispecies-logo.svg Canis)
Rūšis: Kiškėdis vilkas
(Wikispecies-logo.svg Canis lepophagus)
Binomas
Canis lepophagus
Miller et Carranza-Castaneda, 1998
Kiškėdžio vilko paplitimas
Kiškėdžio vilko paplitimas

Kiškėdis vilkas (Canis lepophagus; angl. hare-eating wolf; Johnston's coyote) – išnykusi šuninių žinduolių rūšis, kuri buvo endeminė Šiaurės Amerikoje ir gyveno nuo mioceno iki ankstyvojo pleistoceno (prieš 10,3 – 1,8 mln. metų).[1] Rūšis egzistavo apie 8,5 mln. metų.

Kiškėdis vilkas yra viena pagrindinių Canis genties rūšių, egzistavusi iki nuo jos ėmė atskilti kitos Canis genties rūšys. Kiškėdžiai vilkai buvo maži šuniniai siauromis kaukolėmis. Iš jų vėliau kilo pilkieji vilkai ir kojotai. Šiauriniame Teksase randamos stambesnių C. lepophagus su platesnėmis kaukolėmis fosilijos galbūt atstovauja senovinėms populiacijoms, iš kurių vėliau kilo tikrieji vilkai.[2]

Konkuravę šuniniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiškėdžiai vilkai savo gyveno kartu su kitais šuniniais, būtent su Borophaginae pošeimio rūšimis:

Fosilijų pasiskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmosios kiškėdžių vilkų fosilijos aptiktos Cita kanjone (Teksasas). Vėliau jų liekanos aptiktos dar keturiose Teksaso vietose, Tonuco kalnuose Naujojoje Meksikoje, vakarų Vašingtone[3], prie Santa Fe upės Floridoje[4], šiaurės Kalifornijoje, taip pat Nebraskoje, Aidache, Jutoje ir Oklahomoje.

Legendre ir Roth tirti individai turėjo sverti 18,5 ir 17 kg.[5]

Kiškėdžio vilko padėtis kitų vilkų rūšių tarpe

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. PaleoBiology Database: Canis lepophagus, age range and collections
  2. David L. Mech & Luigi Boitani (2003). Wolves: Behavior, ecology and conservation. Chicago: University of Chicago Press. ISBN 0-226-51696-2.
  3. J. K. Morgan and N. H. Morgan. 1995. Journal of Vertebrate Paleontology
  4. G. S. Morgan and R. B. Ridgway, Late Pliocene vertebrates from the St. Petersburg Times site, Pinellas County, Florida, Papers in Florida Paleontology, 1987
  5. S. Legendre and C. Roth. 1988. Correlation of carnassial tooth size and body weight in recent carnivores (Mammalia). Historical Biology 1(1):85-98