Kauno technikos kolegija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°54′49″ š. pl. 23°55′43″ r. ilg. / 54.91361°š. pl. 23.92861°r. ilg. / 54.91361; 23.92861

Kauno technikos kolegija
Ktk logo.jpg

Kaunas, technikos kolegija.JPG

Technikos kolegija, Tvirtovės al. 35
Įkurtas1920 m.
TipasValstybinis
DirektoriusNerijus Varnas
DekanasVytautas Valaitis
Darbuotojų102
Studentų1464 (2009 m.)
VietaTvirtovės al. 35, Kaunas
Svetainėhttp://www.ktk.lt/
Kauno technikos kolegija

Kauno technikos kolegija (KTK) – valstybinė aukštoji mokykla, rengianti techninio profilio specialistus ir teikianti aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą.

Pavadinimų kaita[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 19201945 m. Aukštesnioji technikos mokykla
  • 1945–1990 m. Kauno politechnikumas
  • 1990–2002 m. Kauno aukštesnioji technikos mokykla
  • nuo 2002 m. Kauno technikos kolegija [1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1920 m. LR Susiekimo ministerija įkūrė Aukštesniąją technikos mokyklą (ATM). Nepriklausomoje Lietuvoje tai buvo pirmoji mokykla, rengianti techninės srities specialistus. Steigimo iniciatoriai buvo inžinieriai Julijonas Gravrogkas (direktorius iki 1940 m.), Kazimieras Vasiliauskas, Jonas Kiškinas ir kt. Iš pradžių ATM veikė vakarinių technikos kursų forma, juos lankė 26 klausytojai. 1921 m. Lietuvos vyriausybė skyrė namą A. Mickevičiaus gatvėje, kurį suremontavus, vakariniai kursai virto aukštesniąja technikos mokykla. Tuo metu joje mokėsi 41 jaunuolis, dirbo 9 dėstytojai. 1925 m. išleista pirmoji statybos technikų laida, 1926 m. mechanikos specialistų, 1929 m. elektrikų. 19351937 m. atsirado mokymo specializacijos: architektūros, susisiekimo, mašinų technikos, technologijų (pramonės mechanikų), elektros energijos tiekimo, telesusisiekimo. 1936 m. čia pradėti rengti geležinkelių specialistai. Už mokslą per metus reikėjo mokėti 100 litų, stipendijas gaudavo tik 15 proc. moksleivių. [2][3]

Vyriausybei susirūpinus technikų rengimo sąlygomis, paskirtas stambus kreditas naujiems mokyklos rūmams statyti. 1937 m. rugsėjo 15 d. įvyko naujųjų mokyklos rūmų (arch. Stasys Kudokas) pamatų šventinimas, o 1938 m. rugsėjo 23 d. naujuose rūmuose ATM pradėjo mokslo metus. [4][5] Absolventai, po 2-3 metų darbo pagal specialybę gavę teigiamą pažymą iš darbovietės, specialiosios dėstytojų komisijos sprendimu galėjo gauti inžinieriaus kvalifikacijos pažymėjimą. Iš beveik 1000 iki 1945 m. baigusiųjų tokie pažymėjimai suteikti 386 absolventams.

1945 m. ATM reorganizuota į Kauno valstybinį technikumą, vėliau politechnikumą. Politechnikumo struktūra ir mokslo planai buvo pertvarkomi pagal Sovietų Sąjungoje veikusį technikumo modelį. Atsižvelgiant į pokario metais atstatomų, plečiamų ir naujų įmonių poreikius, buvo koreguojami mokymo planai ir išleidžiamų absolventų specialybės. 1953 m. atidarytas vakarinis, 1958 m. neakivaizdinis skyrius, 1959 m. vakarinis filialas Šiauliuose. 1961 m. Ežerėlio durpių įmonėje įsteigtas politechnikumo filialas, kuriame mokėsi durpininkystės bei naudingųjų nerūdinių iškasenų eksploatavimo specialybių moksleiviai. 1962 m. įsteigtas filialas Elektrėnuose, jame buvo rengiami elektros tinklų, stočių ir sistemų specialistai.

1961–1964 m. pastatyti du nauji bendrabučiai. 1963 m. pastatytos naujos praktinio mokymo dirbtuvės, 19681973 m. technikumo rūmai praplėsti, pristatant priestatus. Nuo 1964 m. politechnikumas ne tik rengė technikus, bet ir gamino prekinę produkciją – baldus, tekinimo stakles, pervyniojo elektros variklius, matavo varžas ir kt. 2002 m. bendru LR Švietimo ir mokslo ministerijos ir Kauno technologijos universiteto teikimu, reorganizavus ATM, įsteigta Kauno technikos kolegija. [6]

2013 m. pabaigoje Kauno technikos kolegiją, kaip aukštojo mokslo instituciją, vertino išorinė tarptautinių ekspertų grupė. Buvo vertinamas kolegijos strateginis valdymas, studijos ir mokymasis visą gyvenimą, mokslo veikla, poveikis regiono ir Lietuvos raidai. Ekspertų rekomendacija ir vertinimas perduotas Studijų kokybės vertinimo centrui, kuris, atsižvelgdamas į ekspertų siūlymą, nusprendė maksimaliai įvertinti Kauno technikos kolegijos veiklą ir akredituoti 6 (šešeriems) metams. Daugiau informacijos: http://www.skvc.lt/content.asp?id=619

2014 metais kolegijoje pradėtos realizuoti dar dvi naujos studijų programos: Paveldo statinių inžinerija ir Transporto elektros sistemų inžinerija. Studijų programos realizuojamos Inžinerijos mokslų fakultete.

Žymūs absolventai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Edmundas Arbas-Arbačiauskas, Viktoras Ašmenskas, Stanislovas Buškevičius, Edmundas Jasiūnas, Dainius Kreivys, Titas Masiulis, Bronius Oškinis, Antanas Paknys, Algirdas Petrusevičius, Stasys Sirutis, Raimondas Šiugždinis, Mikas Vaitkevičius ir kt.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kauno technikos kolegija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 625 psl.
  2. Aukštesniosios technikos mokyklos naujieji rūmai // Geležinkelininkas, 1939 m., Nr. 21, 382 p.
  3. Tik dabar pavadino tikruoju vardu // Statyba ir architektūra, 1991 m., Nr. 5, 12-14 p.
  4. Darbas, 1937-09-18, Nr. 103 (250), 8 p.
  5. Aukštesnioji technikos mokykla (dab. Kauno technikos kolegija)
  6. http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/isakymai/02_08_1494.htm

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Metų virsmas – mūsų virsmas: leidinys skirtas Kauno technikos kolegijos 90 metų jubiliejui: fotoalbumas (sud. Marija Jotautienė, A. Baltrušaitis, Birutė Gakienė ir kt.). – Kaunas: Dakra, 2010. – 94 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-572-68-8

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]