Kauno technikos kolegija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Kauno politechnikumas)
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°54′49″ š. pl. 23°55′43″ r. ilg. / 54.91361°š. pl. 23.92861°r. ilg. / 54.91361; 23.92861

Kauno technikos kolegija
Ktk logo.jpg

Kaunas, technikos kolegija.JPG

Technikos kolegija, Tvirtovės al. 35
Įkurtas1920 m.
TipasValstybinis
DirektoriusNerijus Varnas
DekanasVytautas Valaitis
Darbuotojų181
Studentų1391 (2020 m.)
VietaTvirtovės al. 35, Kaunas
Svetainėhttp://www.ktk.lt/
Kauno technikos kolegija

Kauno technikos kolegija (KTK) – valstybinė aukštoji mokykla, rengianti techninio profilio specialistus ir teikianti aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą.

Pavadinimų kaita[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 19201945 m. Aukštesnioji technikos mokykla
  • 1945–1990 m. Kauno politechnikumas
  • 1990–2002 m. Kauno aukštesnioji technikos mokykla
  • nuo 2002 m. Kauno technikos kolegija [1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tuoj po pirmojo pasaulinio karo baigties ir Lietuvos nepriklausomybės atstatymo, 1920 m. Kaune (tuo laiku laikinojoje sostinėje) Lietuvos Vyriausybės nutarimu Susisiekimo ministerijos sistemoje įsteigta Aukštesnioji technikos mokykla. Jos tikslas buvo rengti viduriniojo techniškojo išsilavinimo statybos, mechanikos ir elektrotechnikos specialistus. Tai buvo pirmoji ir iki 1940 m. vienintelė tokio tipo mokykla šalyje. Kauno aukštesniosios mokyklos įkūrėjas ir pirmasis direktorius buvo prof. Julijonas Gravrogkas (direktorius iki 1940 m.). Aukštesniąją technikos mokyklą pirmąjį atkurtos Lietuvos dešimtmetį kūrė ir garsino iškilūs pedagogai: Kazimieras Vasiliauskas, Jonas Kiškinas, Konstantinas Šakenis, Kazimieras Žalys, Antanas Gravrogkas ir kt.

Iš pradžių ATM veikė vakarinių technikos kursų forma, juos lankė 26 klausytojai. 1922 m. mokykla įsikūrė A. Mickevičiaus g. Nr. 1. Vakariniai kursai virto Aukštesniąja technikos mokykla. Tuo metu joje mokėsi 41 jaunuolis, dirbo 9 dėstytojai. 1925 m. išleista pirmoji statybos technikų, 1926 m. mechanikos specialistų, 1928 m. elektrikų laida. 19351937 m. atsirado mokymo specializacijos: architektūros, susisiekimo, mašinų technikos, technologijų (pramonės mechanikų), elektros energijos tiekimo, telesusisiekimo, parengtos 4-ios geležinkelių ėjos specialybės laidos. Už mokslą per metus reikėjo mokėti 100 litų, stipendijas gaudavo tik 15 proc. moksleivių. [2][3]

Aukštesniojoje technikos mokykloje buvo parengti pirmieji jūreivystės, geležinkelio, mechanikos, architektūros ir kitų specialybių absolventai. Ne vienas auklėtinis tapo įvairių specialybių Lietuvoje pionieriais: žinomais sklandytuvų konstruktoriais ir bandytojais, radijo specialistais, radijo žurnalų kūrėjais.

Didėjantis specialistų poreikis ir augantis moksleivių skaičius reikalavo didesnių, erdvesnių, specialiai mokyklai pritaikytų patalpų. 1937 – 1938 m. pastatyti nauji (dabartiniai) ATM rūmai, kurių projektą paruošė architektas (Stasys Kudokas). [4][5]

Absolventai, po 2-3 metų darbo pagal specialybę gavę teigiamą pažymą iš darbovietės, specialiosios dėstytojų komisijos sprendimu galėjo gauti inžinieriaus kvalifikacijos pažymėjimą. Iš beveik 1000 iki 1945 m. baigusiųjų tokie pažymėjimai suteikti 386 absolventams.

1945 m. ATM reorganizuota į Kauno valstybinį technikumą, vėliau politechnikumą. Atsižvelgiant į pokario metais atstatomų, plečiamų ir naujų įmonių poreikius, buvo koreguojami mokymo planai ir išleidžiamų absolventų specialybės. 1953 m. atidarytas vakarinis, 1958 m. neakivaizdinis skyrius, 1959 m. vakarinis filialas Šiauliuose. 1961 m. Ežerėlio durpių įmonėje įsteigtas politechnikumo filialas, kuriame mokėsi durpininkystės bei naudingųjų nerūdinių iškasenų eksploatavimo specialybių moksleiviai. 1962 m. įsteigtas filialas Elektrėnuose, jame buvo rengiami elektros tinklų, stočių ir sistemų specialistai.

1961–1964 m. pastatyti du nauji bendrabučiai. 1963 m. pastatytos naujos praktinio mokymo dirbtuvės. Nuo 1964 m. politechnikumas ne tik rengė technikus, bet ir gamino prekinę produkciją – baldus, tekinimo stakles, pervyniojo elektros variklius, matavo varžas ir kt.1968 m. pastatomas naujas mokymo korpusas.

1975 – 1980 m. besimokančiųjų skaičius siekė 2800. Kasmet buvo išleidžiama 700 – 800 technikų. Kauno politechnikume parengti absolventai buvo vertinami savo darbovietėse kaip geri specialistai.

Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimas 1990 metais naujai pakreipė mokyklos visuomeninę ir mokymo veiklą. Visoje šalyje vykstantis tautinio atgimimo judėjimas rado atgarsį ir mūsų techniškoje mokykloje. Minint mokyklos 70 – ties metų veiklos jubiliejų sugrąžintas pirminis jos pavadinimas – Kauno aukštesnioji technikos mokykla.

2002 m. bendru LR Švietimo ir mokslo ministerijos ir Kauno technologijos universiteto teikimu, reorganizavus ATM, įsteigta Kauno technikos kolegija. [6]

2013 m. pabaigoje Kauno technikos kolegiją, kaip aukštojo mokslo instituciją, vertino išorinė tarptautinių ekspertų grupė. Buvo vertinamas kolegijos strateginis valdymas, studijos ir mokymasis visą gyvenimą, mokslo veikla, poveikis regiono ir Lietuvos raidai. Ekspertų rekomendacija ir vertinimas perduotas Studijų kokybės vertinimo centrui, kuris, atsižvelgdamas į ekspertų siūlymą, 2014 m. nusprendė maksimaliai įvertinti Kauno technikos kolegijos veiklą ir akredituoti 6 (šešeriems) metams. Daugiau informacijos: http://www.skvc.lt/content.asp?id=619

Kauno technikos kolegijos Inžinerijos mokslų fakultete realizuojamos aštuonios technologijų srities studijų programos: Automobilių techninis eksploatavimas, Autotransporto elektronika, Medžiagų apdirbimo inžinerija, Elektronikos technika, Elektros energetika, Kelių inžinerija, Statybos inžinerija, Orlaivių mechanizmų techninis aptarnavimas. Absolventams, baigusiems kolegines studijas, suteikiamas profesinio bakalauro laipsnis. Per 99 metus mokykla išleido 42-jų specialybių 27 740 absolventų. 2019 m. diplominius projektus parengė ir apgynė pirmoji Orlaivių mechanizmų techninio eksploatavimo laida.

KTK tarptautinis bendradarbiavimas vyksta su 19 pasaulio šalių 43 aukštosiomis mokyklomis. 1973 m. prasidėjusi draugystė tarp Šmalkaldeno taikomųjų mokslų universiteto (Vokietija) ir Kauno technikos kolegijos tęsiasi ir šiandien. Kasmet KTK studentų būrį papildo studentai, atvykę studijuoti pagal Erasmus + mobilumo programą.

Žymūs absolventai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Edmundas Arbas-Arbačiauskas, Viktoras Ašmenskas, Stanislovas Buškevičius, Edmundas Jasiūnas, Dainius Kreivys, Titas Masiulis, Bronius Oškinis, Antanas Paknys, Algirdas Petrusevičius, Stasys Sirutis, Mikas Vaitkevičius.

1990 – 2015 m. Lietuvos asmenybės: Česlovas Vytautas Stankevičius, Marcelijus Teodoras Martinaitis, Adakras Šeštakauskas, Arūnas Akstinas, Vytautas Juozapas Urbonas, Stasys Šinkūnas, Raimondas Šiugždinis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kauno technikos kolegija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 625 psl.
  2. Aukštesniosios technikos mokyklos naujieji rūmai // Geležinkelininkas, 1939 m., Nr. 21, 382 p.
  3. Tik dabar pavadino tikruoju vardu // Statyba ir architektūra, 1991 m., Nr. 5, 12-14 p.
  4. Darbas, 1937-09-18, Nr. 103 (250), 8 p.
  5. Aukštesnioji technikos mokykla (dab. Kauno technikos kolegija)
  6. http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/isakymai/02_08_1494.htm

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Metų virsmas – mūsų virsmas: leidinys skirtas Kauno technikos kolegijos 90 metų jubiliejui: fotoalbumas (sud. dr. Marija Jotautienė, A. Baltušnikas, B. Gakienė, L. Dalbokaitė, J. Štreimikienė, R. Birštonienė). – Kaunas: Dakra, 2010. – 94 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-572-68-8

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]