Kauno energija

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

AB „Kauno energija“

Originalus pavadinimas	AB „Kauno energija“
Forma	Akcinė bendrovė
Centrinė būstinė	Lietuva
Paslaugos	Miesto šilumos ir vėsumos tiekimas
Pajamos	55,36 mln. Eur (2019 m.)^[1]
Pelnas	747 tūkst. Eur (2019 m.)^[2]
Tinklalapis	www.kaunoenergija.lt

54°54′27.77″ š. pl. 23°52′23″ r. ilg. / 54.9077139°š. pl. 23.87306°r. ilg. / 54.9077139; 23.87306

AB „Kauno energija“ – energetikos bendrovė, gaminanti ir tiekianti šilumą Kauno, Kauno rajono bei Jurbarko miestų gyventojams bei organizacijoms. Bendrovė užima didžiąją dalį šilumos gamybos ir tiekimo rinkos administruojamuose miestuose.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1963 m. įsteigta Kauno šiluminių tinklų įmonė, kurios pagrindu tapo 1958 metais Petrašiūnų elektrinėje įkurtas šiluminių tinklų cechas.

1971 m. rytinėje miesto dalyje pradėta statyti nauja 160 MW Kauno termofikacinė elektrinė. 1973 m. ji apjungta su Petrašiūnų elektrine.

1994-1995 m. prie Kauno šiluminių tinklų prijungti Šakių šilumos tinklai (įsteigti 1983 m.) ir Jurbarko šilumos tinklai (įsteigti 1984 m.).

1997 m. rugpjūčio 15 d. po AB „Lietuvos energija“ reorganizacijos filialai „Kauno elektrinė“ ir „Kauno šilumos tinklai“ sujungti į specialios paskirties akcinę bendrovę „Kauno energija“ (SPAB „Kauno energija“), kuri 2000 m. pertvarkyta į AB "Kauno energija". AB „Kauno energija“ įregistruota 1997 m. rugpjūčio 22 d.

1998 m. gruodžio 28 d. bendrovė tapo Vertybinių popierių biržos dalyve. Jos akcijos buvo įtrauktos į Nasdaq Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą.

2000 m. spalio 5 d. steigiamajame specialios paskirties uždarosios akcinės bendrovės „Šakių šilumos tinklai“ akcininkų susirinkime nutarta įsteigti uždarąją akcinę bendrovę „Šakių šilumos tinklai“. 2001 m. sausio 2 d. įregistruota UAB „Šakių šilumos tinklai“.

Vykdant AB „Kauno energija“ valdybos 2006 m. balandžio 24 d. sprendimą, 2006 m. liepos 1 d. VĮ Registrų centras įregistruota dukterinė UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. bendrovės veikla taip pat apima ir karšto vandens tiekimą Kauno miesto ir rajono, taip pat Jurbarko rajono vartotojams.

2013 m. AB „Kauno energija“ dukterinė UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ pertvarkyta į UAB „Kauno energija NT“.

2020 m. gegužės mėnesio duomenimis, AB „Kauno energija“ dirbo 379 darbuotojai.

Apie bendrovę[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 katilinė Jurbarke, 14 izoliuoto tinklo ir 26 vietinės (buitinės) katilinės (iš kurių 25 dujofikuotos, o viena kūrenama granulėmis) Kaune, bei 8 Sargėnų mikrorajono vandens šildymo katilinės. Bendra instaliuota visų bendrovės įrenginių šiluminė galia sudaro apie 663 MW (t. t. 48 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), elektrinė galia – 8,75 MW. Iš jų, Petrašiūnų elektrinėje – 314,6 MW šiluminė (t. t. 17,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris) ir 8 MW elektrinė. Jurbarke – 39,4 MW šiluminė (t. t. 4,4 MW – kondensacinis ekonomaizeris). Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra apie 672 MW (t. t. 48 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai).

Bendrovei priklausančiuose gamybos šaltiniuose kasmet pagaminama apie 40 proc. visos miestiečiams reikalingos šilumos. Trūkstamas šilumos kiekis nuperkamas iš nepriklausomų šilumos gamintojų kiekvieną mėnesį organizuojamuose aukcionuose, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

Kaune ir Kauno rajone AB „Kauno energija“ eksploatuoja apie 440 km šilumos tiekimo vamzdynų. Jurbarke - apie 12,7 km.

Savo pagamintą ir nupirktą šilumą bendrovė integruotais ir lokaliniais šilumos tiekimo tinklais tiekia 117 tūkst. buitinių vartotojų ir apie 3,5 tūkst įmonių ir organizacijų.

Pagrindinis bendrovės akcininkas – Kauno miesto savivaldybė. AB „Kauno energija“ yra Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos, Lietuvos elektros energetikos asociacijos ir Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos narė. Taip pat bendrovė yra Lietuvos atsakingo verslo asociacijos LAVA narė bei Jungtinių Tautų „Pasaulinio susitarimo“ narė.