Karolis Didžiulis
| Karolis Didžiulis | |
|---|---|
| Gimė | 1894 m. rugpjūčio 19 d. Mandeikiai, Kruopių valsčius |
| Mirė | 1958 m. gegužės 24 d. (63 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Veikla | sovietinis veikėjas |
| Partija | 1919 m. LKP / SSKP |
Karolis Grosmanas (nuo 1940 m. Didžiulis, 1894 m. rugpjūčio 19 d. Mandeikiuose, Kruopių valsčius, Šiaulių apskritis – 1958 m. gegužės 24 d. Vilniuje) – Lietuvos sovietinis veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1912-1914 m. Rygos uosto krovikas, 1913 m. įstojo į Latvijos socialdemokratiją. Nuo 1919 m. dalyvavo nelegalios LKP veikloje. 1920–1921 m. LKP CK transporto (nelegalios literatūros gabenimo) skyriaus vedėjas. 1922–1923 m., 1928–1933 m. ir 1936–1940 m. už antivalstybinę veiklą kalintas Kauno ir Šiaulių kalėjimuose, Dimitravo ir Pabradės priverčiamojo darbo stovykloje. 1925 m. Maskvoje baigė Vakarų tautinių mažumų komunistinį universitetą. Nuo 1925 m. LKP CK Panevėžio, Šiaulių rajonų atsakingasis organizatorius. Nuo 1927 m. LKP CK politinio biuro, 1927–1928 m. ir 1934–1935 m. LKP CK sekretoriato narys.
SSRS okupavus Lietuvą - Liaudies Seimo atstovas, 1940–1941 m. LKP (b) CK žemės ūkio skyriaus vedėjas, 1940 m. Lietuvos liaudies vyriausybės įgaliotinis (ministro teisėmis) Vilniui ir Vilniaus kraštui (vietoje suimto Kazio Bizausko). 1940–1947 m. LSSR AT prezidiumo pirmininko Justo Paleckio pavaduotojas. Per Antrąjį pasaulinį karą 1941–1944 m. gyveno Rusijoje. 1945 m. LSSR liaudies komisarų tarybos ir LKP (b) CK įgaliotinis Trakų ir Kretingos apskrityse tremtinių turtui konfiskuoti. 1947–1958 m. LSSR Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Dalyvavo represijose, teisė Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo dalyvius. 1957 m. rugsėjo 25 d. jo vadovaujamas Aukščiausias Teismas nuteisė mirti Lietuvos partizanų Ginkluotųjų pajėgų vadą Adolfą Ramanauską (slapyvardis „Vanagas“).
1927–1958 m. LKP CK narys. 1940–1958 m. LSSR AT, 1954–1958 m. SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas.[1][2] Palaidotas Antakalnio kapinėse.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Romas Šarmaitis. Karolis Didžiulis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 426
- ↑ Vytautas Tininis. Karolis Didžiulis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 740 psl.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Už liaudies laimę: atsiminimai, straipsniai, laiškai, kalbos / Karolis Didžiulis; sud. Julius Lebedys. - Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1963. - 357 p.: portr.
- Ąžuolai grūdinasi vėtrose: biografinė apybraiža apie Karolį Didžiulį / Vytautas Barauskas. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1964. - 90 p.: portr.