Karmazinų pažintinis takas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Karmazinu takas1.JPG
Laiptai

Karmazinų pažintinis pėsčiųjų takas – keturių kilometrų ilgio miško kelias Neries regioniniame parke. Karmazinų pažintiniame pėsčiųjų take nėra specialiai nutiestų medinių ar asfaltuotų kelių. Takas visą laiką vingiuoja per mišką, tai – tiesiog praretinti medžiai, kad matytųsi aiškus kelias. Take įrengtos 3 aikštelės automobiliams statyti, 4 poilsiavietės su pavėsinėmis, pastatyta 19 informacinių stendų.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Takas nutolęs apie 20 kilometrų į Šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Netoli įsikūrę Sudervės, Kernavės, Dūkštų miesteliai. Norint patekti į Karmazinų taką iš Vilniaus, reikia važiuoti link Kernavės, pro Sudervę. Pravažiavus Sudervę, už kelių kilometrų posūkyje į kairę yra nuoroda į Karmazinų pažintinį pėsčiųjų taką. Važiuojant iš Kauno ties Vieviu reikia sukti į dešinę, Maišiagalos-Dūkštų kryptimi.

Kraštovaizdis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šalia Karmazinų tako vingiuoja Neris. 1,5 km tako driekiasi palei upę. Geriausia vieta take pasigrožėti upe – 60 metrų aukščio laiptai. Jais užlipus atsiveria Didžioji Velniakampio kilpa. Gražus Neries vaizdas matyti ir netoli pilkapyno, esančio Karmazinų pažintiniame take. Greta pilkapyno yra nuokalnė, o ten už Purvės rėvos – plačiausia Neries vieta regioniniame parke. Toje vietoje upės plotis siekia apie 150 metrų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karmazinų pilkapynas, esantis take – didžiausias Vilniaus apylinkėse. Pilkapiai šioje vietoje buvo supilti prieš pusantro tūkstančio metų. Iš viso take yra apie šimtą pilkapių sampilų. Trys iš jų atkurti 1997-aisiais, po archeologinių tyrimų.

Fauna ir flora[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miške medžių yra įvairių – eglių, ąžuolų, kurių vidutinis amžius 160 metų, juodalksnių, kuriems vidutiniškai po 80 metų, pušų, kurių amžiaus vidurkis 120 metų. Pušys Karmazinų pažintiniame take išstypusios iki 30 metrų aukščio. Keliaujant taku, galima pamatyti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų – daugiamečių blizgių, pakalnučių. Informaciniuose stenduose rašoma apie miške bei Neryje įsikūrusius gyvūnus – bebrus, geltonskruosčius žalčius, gluodenus, gulbes, antis, didžiuosius dančiasnapius, taip pat apie palei taką išsidėsčiusius mitologinius akmenis.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koordinatės: 54°48′19″ š. pl. 24°59′04″ r. ilg. / 54.80528°š. pl. 24.98444°r. ilg. / 54.80528; 24.98444