Kareivių kapinės Jägerhöhe

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°11′28″ š. pl. 21°45′26.3″ r. ilg. / 54.19111°š. pl. 21.757306°r. ilg. / 54.19111; 21.757306

Šiuolaikinis kapinių vaizdas

Jägerhöhe kapinėsPirmojo pasaulinio karo dalyvių kapinės prie šiaurės Lenkijos miesto Unguros (lenk. Węgorzewo, vok. Angerburg), kur amžinam poilsiui atgulė 344 kaizerinės Vokietijos ir 234 carinės Rusijos kareiviai. Žuvę kariškiai buvo laidojami po 19141915 m. vykusių Mozūrijos mūšių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

18 m virš Svencaičio ežero (lenk. Jezioro Święcajty, vok. Schwenzaitsee) iškilusios moreninės aukštumos pavadinimas (vok. Jägerhöhe, dab. lenk. Wzgórze Saksońskie) siejamas su 1913 metais vietovėn atvykusiu Karališkuoju Prūsijos raitųjų jėgerių pulku Nr. 10. Dalinys stacionavo Unguros kareivinėse, o pratybom atjodavo į šią Svencaičio ežero plynaukštę.

Jägerhöhe kapinės apie 1920 m.

Planą įrengti pasagos formos kapines 1917 m. parengė landšafto architektas berlynietis Hansas Martinas. 1919 m. teritorija buvo aptverta lauko akmenų tvora, 15 m aukščio medinį kryžių fundavo netoliese gyvenęs grafas Karlas Lehndorffas. Po Antrojo pasaulinio karo kapinės ėmė nykti ir 1983 m. Liaudies Lenkijos vyriausybė šiam objektui paskelbė valstybės apsaugą, 1989 m. jis buvo restauruotas. Dabartiniu metu teritorija užaugusi medžiais ir kiek praradusi savo idilišką vaizdą į ežerą.

Keletą šimtų metrų į pietryčius nuo kapinių dabar veikia kempingas su restoranu „Rusałka“, pastarasis pastatas pokaryje iškilo ant 1927 m. pastatyto Miško namelio pamatų. Tarpukario vasaromis prie šio namelio maudytis, o žiemomis pašokinėti nuo netolimo slidininkų tramplino atvykdavo unguriečiai. 1936 m., prieš prasidedant Berlyno Olimpinėms žaidynėms, jis buvo pertvarkytas į Sporto viešbutį.

1940 m. vasarą jame du mėnesius gyveno iš Lietuvos pasitraukęs prezidentas Antanas Smetona su šeima. Poilsio valandėlėmis lankėsi jis ir Jägerhöhe kareivių kapinėse, kur stebėjosi palaidotų Vokietijos kaizerio pavaldinių lietuvininkų pavardėmis antkapiuose. Vėliau A.Smetona išvyko į Berlyną, o viešbutyje po kurio laiko įsikūrė vieno iš Trečiojo reicho vadeivų Joachimo fon Ribentropo štabas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka