Kapiniškių kraštovaizdžio draustinis

Koordinatės: 54°01′40″ š. pl. 24°17′44″ r. ilg. / 54.02778°š. pl. 24.29556°r. ilg. / 54.02778; 24.29556
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kapiniškių kraštovaizdžio draustinis
kraštovaizdžio draustinis
Vieta: Varėnos raj., Lietuvos vėliava Lietuva
Žemėlapis rodantis Kapiniškių kraštovaizdžio draustinis vietą.
Kapiniškių kraštovaizdžio draustinis
Koordinatės: 54°01′40″ š. pl. 24°17′44″ r. ilg. / 54.02778°š. pl. 24.29556°r. ilg. / 54.02778; 24.29556
Plotas: 10,79 km²
Įkurtas: 1991 m.

Kapiniškių kraštovaizdžio draustinis – saugoma gamtos teritorija pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, Dzūkijos nacionaliniame parke, ties Margionių ir Kapiniškių kaimais, išilgai Skroblaus aukštupio. Įsteigtas 1991 m.

Draustinis apima unikalias Skroblaus upelio ištakas (Bobos daržo šaltinį) ir aukštupį su gausiais šaltiniais, platų jo slėnį su būdinga vienkieminio Kapiniškių kaimo žemėnaudos struktūra, etnografiškai vertingą Margionių kaimą. Skroblaus slėnyje ant kalkingų dirvožemių susiformavo labai savitos augalų bendrijos, čia daug saugomų augalų ir vabzdžių rūšių.[1] Taip pat saugoma Margionių akmens amžiaus titnago kasyklos vieta.[2]

Draustinio teritorijoje Skroblus vinguriuoja tarp pievų ir duburių (viename jų – žemapelkė Skerdzimų pieva). Šlapiose vietose auga pelkinė uolaskėlė, baltijinė gegūnė, raudonoji gegūnė, reta samana žvilgančioji riestūnė, sausuose šlaituose – lieknoji plukė, vėjalandė šilagėlė, smiltyninis gvazdikas, plikažiedis linlapis, įvairūs katilėliai, upės vagoje – vandeninis vėdrynas. Dėl nebešienaujamų pievų įsivyrauja vingiorykštės, dilgėlės, karklai.[3]

Paskroblių pievose lankosi retų rūšių drugiai – machaonas, raudonsparnė meškutė, žalsvasis melsvys, juodataškis melsvys, Mythimna albipuncta. Kapiniškių kalvų šlaituose suskaičiuotos 137 laukinių bičių rūšys (4 saugomos – raukšlėtoji smėliabitė, tamsiažalė vagabitė, Vankovičiaus melita, dedešvinė tetralonija).[4] Iš paukščių stebimas nendrinis žiogelis, krakšlė, griežlė, paprastoji medšarkė, įvairios devynbalsės, nendrinė lingė, pievinė lingė.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dzūkijos nacionalinio parko gamta
  2. „Saugomų teritorijų valstybės kadastras“.
  3. Mindaugas Lapelė. „Lieknųjų plukių švytėjimas“, iš: Kapiniškiai. Rudnia. Dubininkas. Marcinkonys: Dzūkijos nacionalinis parkas, 2005.
  4. Virgilijus Monsevičius. „Laukinės bitės“, iš: Kapiniškiai. Rudnia. Dubininkas. Marcinkonys: Dzūkijos nacionalinis parkas, 2005.
  5. Eugenijus Drobelis. „Skroblaus paukščiai“, iš: Kapiniškiai. Rudnia. Dubininkas. Marcinkonys: Dzūkijos nacionalinis parkas, 2005.