Skroblaus rezervatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Skroblaus rezervatas
IUCN Ia kategorija (gamtos rezervatas)
Skroblaus rezervato kerpšilis
Skroblaus rezervato kerpšilis
Vieta: Varėnos raj., Lietuvos vėliava Lietuva
Žemėlapis rodantis Skroblaus rezervatas vietą.
Skroblaus rezervatas
Koordinatės: 54°5′26″ š. pl. 24°17′32″ r. ilg. / 54.09056°š. pl. 24.29222°r. ilg. / 54.09056; 24.29222Koordinatės: 54°5′26″ š. pl. 24°17′32″ r. ilg. / 54.09056°š. pl. 24.29222°r. ilg. / 54.09056; 24.29222
Plotas: 8,107 km²
Įkurtas: 1983 m.
Dzukijos nacionalinis parkas.png

Skroblaus gamtinis rezervatas – saugoma gamtos teritorija pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, Dzūkijos nacionaliniame parke, 8 km į pietryčius nuo Merkinės. Apima Skroblaus upelio vidurupį ir žemupį tarp Kapiniškių ir Dubininko kaimų. Į rezervato teritoriją patenka Rudnios kaimas.

Įsteigtas 1983 m. kaip Skroblaus hidrologinis draustinis, 1997 m. pertvarkytas į rezervatą.

Rezervate saugomas Skroblaus baseinas – natūralaus hidrologinio režimo etalonas Baltijos aukštumose. Išlikusios kylančios versmės, savitas tarpmoreninių vandeningųjų horizontų drenažas. Saugomi geomorfologiniai kraštovaizdžio pavidalai, upėtakių nerštavietės[1]. Rezervatas patenka į Ratnyčios–Randamonių kopų masyvą, kuris ypač ryškus į vakarus nuo Skroblaus. Tarp kopų yra termokarstinių duburių – viename jų slūgso Kubilnyčios pelkė. Rezervato teritorijoje Skroblus sudaro pralaužtinį slėnį, o į upelį srūva daug šaltinių (tarp jų – didžiausias Skroblaus intakas Duburių upelis). Skroblaus rezervate saugomas Rudnios sufozinis cirkas, Rudnios pietinis ir šiaurinis kalvaragiai.

Tarp Kapiniškių ir Rudnios kaimų išliko senovinės geležies liejyklos pėdsakai, ties Aukštagirio vienkiemiu yra unikali saugomų augalų rūšių radimvietė, kur nedideliame plote kartu auga raudonasis garbenis, didžiažiedė juodgalvė, tamsialapis skiautalūpis, žalsvoji naktižiedė.[2] Rezervato teritorijoje užfiksuotos 33 žinduolių rūšys – tarp jų kirstukas nykštukas, pelėnas dvynys, beržinė sicista. Pasitaiko bebrų, miškinių kiaunių, kanadinių audinių. Kubilnyčios pelkėje auga kitur Dzūkijos šiluose retos grybų rūšys – žvynuotoji plaušabudė, nendrinis mažūnis, alksnyninė alksniabudė. Brandžiuose pušynuose auga kopūstgalvis raukšlius, aksominė antrodija, senuose eglynuose – minkštoji sunkiapintė, lapuotynuose – baltoji skydabudė, žievinė klevapintė. Miško paklotės paviršiuje auga tuščiaviduris žvaigždinas ir rudasis žvaigždinas. Iš retų drugių rūšių rezervate stebimos estinė cidarija, pilkažalis žvilgūnas, didysis auksinukas.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Skroblaus rezervatas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 32 psl.
  2. http://gamta.cepkeliai-dzukija.lt/index,lt,20180.html
  3. Mindaugas Lapelė. „Lieknųjų plukių švytėjimas“, iš: Kapiniškiai. Rudnia. Dubininkas. Marcinkonys: Dzūkijos nacionalinis parkas, 2005.