Povilnio rezervatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Dzukijos nacionalinis parkas.png
Povilnio rezervatas
IUCN Ia kategorija (gamtos rezervatas)
Vieta: Varėnos raj., Lietuvos vėliava Lietuva
Žemėlapis rodantis Povilnio rezervatas vietą.
Povilnio rezervatas
Koordinatės: 54°05′34″ š. pl. 24°31′53″ r. ilg. / 54.09278°š. pl. 24.53139°r. ilg. / 54.09278; 24.53139Koordinatės: 54°05′34″ š. pl. 24°31′53″ r. ilg. / 54.09278°š. pl. 24.53139°r. ilg. / 54.09278; 24.53139
Plotas: 1,832 km²
Įkurtas: 1997 m.
Valdymas: Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių rezervato direkcija

Povilnio gamtinis rezervatas – ypač saugoma gamtos teritorija Varėnos rajone, Marcinkonių seniūnijoje, Dzūkijos nacionaliniame parke, 2 km į pietryčius nuo Zervynų. Apima Povilnio upelio (Ūlos intakas) slėnį ir baseiną nuo ištakų iki vidurupio bei Pavilnio ežerėlį.

Įsteigtas siekiant apsaugoti raiškiu dubakloniu tekantį Povilnio upelį, būdingas slėnio miško ir pelkių ekosistemas, saugomų augalų, grybų, gyvūnų rūšių buveines.[1]

Beveik visą rezervato plotą dengia Dainavos giria: kopų viršūnėse vyrauja kerpšiliai, žemiau – saliaviniai pušynai, upelio slėnio šlaituose – eglynai, plačialapių medžių bendrijų sklypai, šlapi juodalksnynai. Palei upelį yra viksvynų, aukštapelkių fragmentų. Iš viso rezervate yra 11 augalų bendrijų.

1999 m. Povilnio gamtiniame rezervate užregistruota 80 samanų rūšių (dauguma – šlapiuose eglynuose ir juodalksnynuose), tarp jų reta – pūkuotoji apuokė. Taip pat auga 305 aukštesniųjų augalų rūšys iš 73 šeimų, tarp jų – retos rūšys: virgininis varpenis, svogūninė dantažolė, kalninė arnika, plačialapė klumpaitė, statusis atgiris, širdinė dviguonė, vienalapis gedutis, miškinė monažolė, retažiedė miglė; apyretės rūšys – pietinė stumbražolė, siauralapė drėgmenė, šakotasis šiaudenis. Čia auga Dzūkijoje retos triskiautės žibuoklės, pavasariniai pelėžirniai, kvapiosios krunės.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras
  2. Mindaugas Lapelė. „Povilnio lobiai“, Šalcinis, 2000 m. balandis, nr. 35, p. 5.