Kalno Grikštų kapinynas

Koordinatės

55°51′13″š. pl. 21°23′23″r. ilg. / 55.853607°š. pl. 21.389747°r. ilg.

Vieta

Kretingos rajonas

Seniūnija

Žalgirio seniūnija

Plotas

0,4 ha

Naudotas

V–VI a.

Žvalgytas

1988, 1992

Tirtas

1989 m.

Kalno Grikštų kapinynas (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas – 12315; senas registro kodas – A466P; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. IP2469A) – kapinynas pietinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kalno Grikštuose (Žalgirio seniūnija), 0,21 km į vakarus nuo kelio Raguviškiai–Baubliai, Minijos ir Kartenalės II kairiuosiuose krantuose.

Kapinynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtas kalvelėje, apaugusioje spygliuočių mišku, Kalno Grikštų senovės gyvenvietės šiaurinėje dalyje.

1993 m. įrašytas į naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą (IP2469A), 1997 m. registruotas kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąraše (A466),^[1] 1998 m. paskelbtas kultūros paminklu (A466P),^[2] 2005 m. pripažintas valstybės saugomu.^[3]

Teritorijos plotas – 0,4 ha.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1988 m. išaiškino, 1989 m. tyrinėjo Ignas Jablonskis,^[4] 1992 m. žvalgė Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (vadovas Vilnius Morkūnas).^[5]

1989 m. ištirtas 30 m² plotas, rasti 4 griautiniai kapai su akmenų vainikais.

Mirusiems laidoti buvo kasamos 23–55 cm gylio, 2,1–2,2 m ilgio ir 1,0–1,1 m pločio duobės, pailgos šiaurės – pietų ir šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi. Aplinkui duobę iš vidutinio ir stambaus dydžio akmenų sukrauti ovalo pavidalo vainikai, kurie jungiasi tarpusavyje. Laidojimo metu virš jų buvo supilti žemių sampilai, kurie laikui bėgant suplokštėjo, o kapų gylis siekia 63–110 cm.

Kapų inventorius labai menkas, tik viename moters kape rasta įkapių. Mirusioji gulėjo galva į pietus. Galvūgalyje rastas lipdytas molio puodelis ir smiltainio akmens verpstukas, o galvos srityje gulėjo geležinis smeigtukas galvos apdangalui susegti. Krūtinę puošė šešių gintaro karolių ir kelių žalvario įvijų vėrinys.

Kapų užpilduose aptikti degėsiai ir anglys liudija, kad laidojimo metu buvo atliekamos apeigos su ugnimi.

Kapinynas datuojamas V–VI a.

Radinius saugo Kretingos muziejus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Valstybės žinios – 1998, vasario 7. – P. 12
↑ Vastybės žinios – 1998, gegužės 27. – P. 56
↑ Kultūros vertybių registras: Kalno Grikštų kapinynas^{[neveikianti nuoroda]}
↑ Ignas Jablonskis. Kalno Grikštų kapinynas (Kretingos raj.) // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. – Vilnius, 1990. – P. 78–79
↑ Vilnius Morkūnas. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita // Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 28, ap. 1, b. 14

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė // Lietuvos lokaliniai tyrimai. – Vilnius: Versmė, (2002/05). – T.1 (2). – P. 206–207

[1] Valstybės žinios – 1998, vasario 7. – P. 12

[2] Vastybės žinios – 1998, gegužės 27. – P. 56

[3] Kultūros vertybių registras: Kalno Grikštų kapinynas^{[neveikianti nuoroda]}

[4] Ignas Jablonskis. Kalno Grikštų kapinynas (Kretingos raj.) // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. – Vilnius, 1990. – P. 78–79

[5] Vilnius Morkūnas. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita // Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 28, ap. 1, b. 14

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]