Kakapo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Strigops habroptila

Kakapo
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Papūginiai paukščiai
( Psittaciformes)
Šeima: Strigopidae
( Strigopidae)
Gentis: Strigops
( Strigops)
Rūšis: Kakapo
( Strigops habroptila)
Binomas
Strigops habroptila
G.R. Gray, 1845

Kakapo (Strigops habroptila) – stambių neskraidančių papūginių paukščių rūšis, sutinkama Naujojoje Zelandijoje.

Paukštis stambus, 58–64 cm dydžio, sveria 0,95–4 kg (vidutiniškai ~2 kg), patinai stambesni už pateles. Tai pati sunkiausia iš visų papūgų rūšių. Plunksnų danga samaninės spalvos, su juodais ir baltais raštais, aplink akis, kaklą, pilką šviesesnė, gelsva. Aplink pilkšvą snapą turi „ūsus“ – vibrisus, leidžiančius justi aplinką einant nuleidus galvą, tamsoje. Kojos pilkos. Kadangi kakapo – naktinis paukštis, jos regėjimas silpnas, bet labai gera uoslė. Balsas labai įvairus, garsus, šaižus. Jaunikliai gimsta su pilkšvų pūkų danga, apsiplunksnuoja po 70 dienų.

Kakapo ekologiškai užėmė nišą, kuri paprastai priklauso smulkiems žinduoliams, kadangi, išskyrus šikšnosparnius, Naujojoje Zelandijoje žinduolių nėra. Iki žmonių atsikraustymo paukštis gyveno įvairiose terpėse – miškuose (ypač kiparisinių dakridžių), kemsynuose, pakrantėse. Gerai bėgioja, laipo po medžius, gali nuo jų šokdama sklęsti. Minta įvairiais vaisiais, uogomis, šaknimis, sėklomis, stiebais, lapais.

Poravimosi laikotarpiu rengia tuoktuves, vyksta patinų kautynės. Patelė padeda 1–2 (rečiau 3) kiaušinius ir viena juos prižiūri. Jaunikliai išsirita po mėnesio, o lizdą palieka po 10–12 savaičių. Kakapo – labai ilgaamžis paukštis. Vidutiniškai išgyvena 58 metus, rekordiškai – apie 90.

Iki atsikraustant maoriams, kakapo buvo paplitusi visoje Naujojoje Zelandijoje. Vėliau šis paukštis pradėjo sparčiai nykti dėl medžioklės (mėsai ir odai), taip pat neskraidantį paukštį ir jo jauniklius lengvai sumedžiodavo maorių šunys bei įvisusios polinezinės žiurkės. Dar spartesnis kakapo nykimas prasidėjo atsikrausčius baltiesiems, kurie didelius salų plotus pavertė dirbamais laukais, atvežė dar šunų, kačių, žiurkių, šermuonėlių. Be to, šie paukščiai imti gaudyti į kolekcijas, zoologijos sodus, iškamšoms. XX a. vid. paukštis buvo beveik išnykęs tiek Šiaurės, tiek Pietų salose. Gamtininkai rūšį bandė gelbėti perkeldami į mažas saleles, toliau nuo atvežtinių plėšrūnų, tačiau ir ten jie palaipsniui įsiveisdavo. XX a. pab. pradėti nuoseklūs didžiosiose salose likusių kakapo perkėlimai į atrinktas mažas saleles, prieš tai išnaikinus jose gyvenusius užvežtinius plėšrūnus. 2018 m. buvo žinomi 149 kakapo individai, saugomi 3 salelėse – Venua Hau, Puke Nui (ties Pietų salos pietiniu galu) ir Hauturu (prie Šiaurės salos).[1]

Pavadinimas kākāpō maorių kalba reiškia „naktinė papūga“.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]