Kaišiadorių herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kaišiadorių herbas – vienas iš Kaišiadorių raj. savivaldybės ir Kaišiadorių miesto heraldikos atributų.

Aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Herbo juodame lauke keturi sidabriniai stilizuoti žirgai su besiplaikstančiais sidabriniais karčiais ir raudonomis akimis. Antrasis ir ketvirtasis nuo viršaus žirgai atsisukę į dešinę.

Simbolika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žirgai primena skirtingomis kryptimis pralekiančius traukinius, ilgi banguoti žirgų karčiai – garvežių paliekamų dūmų juostas, o raudonos akys – žibintus. Šios figūros įkomponuotos juodame skyde. Ši spalva yra klasikinė, nuo seno naudojama heraldinėje praktikoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiu su Kaišiadorių apylinkėmis galime sieti Trakų kunigaikštystės, vėliau Trakų vaivadijos herbus. Čia gyveno arba turėjo dvarus žymūs Lietuvos didikai ir bajorai Oginskiai, Riomeriai, Tiškevičiai, Pociejai ir kiti, kurie naudojo savo giminių herbus. Kai kurie miesteliai XVIII a. gavo savivaldos privilegijas ir herbus – tai Žiežmariai, Žasliai, Rumšiškės ir Darsūniškis. Dabartinio miesto apylinkės dar XX a. pradžioje priklausė Žiežmarių parapijai ir valsčiui, todėl siejosi su šiuo miesteliu, kurio herbe buvo vaizduojamas šv. Stanislovas (tiesa, šis ryšys tėra istorinis, nes herbas dėl to meto politinių aplinkybių neturėjo juridinės reikšmės ne tik aplinkiniams kaimams, bet ir pačiam miesteliui).

Lietuvos heraldikos atgimimas žymus 19661970 metais, kuomet prie Lietuvos TSR kultūros ministerijos veikė Heraldikos komisija, kuri rūpinosi miestų istorinių herbų atkūrimu ir naujų paruošimu. 1968 metais ši komisija aprobavo istorinį Rumšiškių ir naujai sukurtą Kaišiadorių herbus. Juos abu paruošė dailininkas Arūnas Tarabilda.

Nors dabartinių Kaišiadorių vietoje gyventojų pėdsakus parodo net priešistorinių laikų dirbiniai, o istoriniai rašytiniai šaltiniai Kaišiadorių gyvenvietę mini jau keletą šimtmečių, tačiau didžiausią įtaką miestelio išaugimui turėjo maždaug 1860 metais per Jatkonių kaimo ir Kaišiadorių dvaro laukus nutiesta Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšaka į Virbalį, taip pat 1871 metais pratęsta Kaišiadorių – Liepojos geležinkelio linija. Tokiu būdu dabartinio miesto vietoje atsirado reikšmingas geležinkelių mazgas su stotimi, šalia kurios ir išaugo miestelis. Atsižvelgiant į geležinkelio reikšmę miesto raidai dailininkas A. Tarabilda Kaišiadorių herbo figūromis ir pasirinko lekiančius keturis baltus stilizuotis žirgus su vėjyje besiplaikstančiais karčiais ir raudonomis akimis.

1996 m. spalio 18 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 1076. Herbo etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis, kuris suheraldino A. Tarabildos 1968 m. paruoštą herbą.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]