Kašučių senovės žemdirbystės vieta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kašučių senovės žemdirbystės vieta
Kašučių aptvaras 2012.JPG
Senųjų laukų aptvaro pylimo fragmentas

Kašučių senovės žemdirbystės vieta
Koordinatės
55°59′57″š. pl. 21°19′08″r. ilg. / 55.999175°š. pl. 21.31883°r. ilg. / 55.999175; 21.31883Koordinatės: 55°59′57″š. pl. 21°19′08″r. ilg. / 55.999175°š. pl. 21.31883°r. ilg. / 55.999175; 21.31883
Savivaldybė Kretingos rajonas
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Plotas 20,44 ha
Naudotas I tūkstantmečio iki Kr. II p. – XVII a.
Žvalgytas 1981, 1992 m.
Tirtas 1981, 2001, 2006, 20112013 m.
Registro Nr. u. k. 12304 / A1817; IP2458A /

Kašučių senovės žemdirbystės vieta (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 12304; senas registro kodas - A1817; senas istorijos ir kultūros paminklo sąrašo Nr. IP2458A) – senovės žemdirbystės vieta Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, 0,5 km į šiaurės rytus nuo tilto per Akmenos upę Kašučių kaime (Darbėnų seniūnija), Kašučių miške, Akmenos dešiniajame ir jos intako Vaineikupio kairiajame krantuose.

Senovės žemdirbystės vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miške išliko per 90 akmenų krūsnių ir 11 pylimų. Pylimai tiesūs, 11-68 m ilgio, 2-4 m pločio, 15-30 cm aukščio, tarpusavyje jungdamiesi sudaro aptvarus. Krūsnių skersmuo 2-3 m, aukštis 20-30 cm. Keletas krūsnių yra 4-6 m skersmens, 35-40 cm aukščio. Dalis jų apardyta išrenkant stambesnius akmenis.[1]

Senovės žemdirbystės vietoje išlikę 3 apeiginiai akmenys su dubenėliais: pirmasis – šiaurės vakarinėje teritorijos dalyje, antrasis – 50 m į rytus nuo pirmojo, ant akmenų aptvaro pylimo, trečiasis – teritorijos šiauriniame pakraštyje, į Vaineikupio slėnį įsiterpiančiame aukštumos kyšulyje.

Teritorijos plotas – 20,44 ha.

0,2 km į šiaurę yra Kašučių senovės gyvenvietė, 0,15 km į šiaurės vakarus – Kašučių kapinynas, 0,57 km – Dubašių senovės žemdirbystės vieta.

2012 m. tyrinėta akmenų krūsnis

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1981 m. išaiškino ir tyrinėjo Ignas Jablonskis. 1992 m. žvalgė Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (tyrimų vadovas Vilnius Morkūnas). 2001 m. tyrinėjo Vilniaus, Tartu (Estija) universitetų ir Kretingos muziejaus archeologinė ekspedicija (lauko tyrimų vadovas Julius Kanarskas, moksliniai tyrimų vadovai Valteris Langas, Algimantas Merkevičius), 2006 ir 20112013 m. – Rėda Nemickienė. 1992 m. kartografavo Valstybinis žemėtvarkos institutas, 2003 m. – Kultūros paveldo centras.

Ištirtos 4 akmenų krūsnys, padaryti dviejų aptvarų pylimo pjūviai, apmatuota centrinė teritorijos dalis.

Senovės žemdirbystės vieta datuojama I tūkstantmečio iki Kr. II puse – XVII a.

1993 m. įrašyta į naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, 2004 m. registruota nekilnojamųjų kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąraše,[2] 2005 m. pripažinta valstybės saugoma kultūros vertybe.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Julius Kanarskas. Kašučių aptvarų ir krūsnių žvalgomieji tyrimai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. – Vilnius, 2002. – P. 20-22
    Rėda Nemickienė, Algimantas Merkevičius, Julius Kanarskas. Kašučių senųjų laukų tyrimai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2006 metais. – Vilnius, 2007. – P. 430-432
    Rėda Nemickienė, Algimantas Merkevičius, Julius Kanarskas. Kašučių senųjų laukų tyrimai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2011 metais. – Vilnius, 2012. – P. 567-569
  2. Valstybės žinios – 2004, Nr. 8
  3. Kultūros vertybių registras: Kašučių senovės žemdirbystės vieta

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]