Kašučių II akmuo su dubenėliais

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kašučių II akmuo su dubenėliais
Kašučių II akmuo su dubenėliais 2013.JPG

Kašučių II akmuo su dubenėliais
Koordinatės
56°00′02″š. pl. 21°19′10″r. ilg. / 56.000528°š. pl. 21.319471°r. ilg. / 56.000528; 21.319471Koordinatės: 56°00′02″š. pl. 21°19′10″r. ilg. / 56.000528°š. pl. 21.319471°r. ilg. / 56.000528; 21.319471
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Aukštis 0,25 m
Plotas 1,35 x 1,25
Žvalgytas 2013 m.
Registro Nr. u. k. 12304

Kašučių II akmuo su dubenėliais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas 12304) – apeiginis akmuo centrinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kašučiuose (Darbėnų seniūnija), 1,013 km į šiaurės rytus nuo kelio  2306  KūlupėnaiDarbėnai , Akmenos kairiajame krante.

Akmuo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Akmuo yra rausvas stambiagrūdis granitas, pailgas šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 1,35 m ilgio ir 1,25 m pločio, iki 0,25 m aukščio. Viršutinėje plokštumos dalyje iškalta 15 dubenėlių, kurių skersmuo 4,5–7 cm, gylis – iki 1–1,2 cm.

Akmens teritorijos plotas – 4 m². Jis patenka į valstybės saugomo registrinio kultūros paveldo objekto – Kašučių senovės žemdirbystės vietos šiaurinę dalį ir guli akmenų aptvaro pietvakariniame pakraštyje.[1]

0,24 km į šiaurės vakarus yra Kašučių (Dubašių) kapinynas, 0,22 km į šiaurės rytus – III akmuo su dubenėliais, 45 m į vakarus – I akmuo su dubenėliais.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Akmenį 2013 m. surado Vilniaus ir Kopenhagos universitetų archeologinė ekspedicija, tyrinėjusi Kašučių senovės žemdirbystės vietą (vadovė Rėda Nemickienė).[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Kašučių senovės žemdirbystės vieta“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2015-08-16. 
  2. Rėda Nemickienė, Algimantas Merkevičius, Inga Merkytė, Julius Kanarskas. Kašučių senųjų laukų tyrimai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2013 metais. – Vilnius, 2014. – P. 436

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]