Kašučių I akmuo su dubenėliais

Koordinatės: 56°00′02″š. pl. 21°19′07″r. ilg. / 56.000501°š. pl. 21.318704°r. ilg. / 56.000501; 21.318704
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kašučių I akmuo su dubenėliais
Kašučių I akmuo su dubenėliais
Kašučių I akmuo su dubenėliais
Koordinatės
56°00′02″š. pl. 21°19′07″r. ilg. / 56.000501°š. pl. 21.318704°r. ilg. / 56.000501; 21.318704
Vieta Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Aukštis 0,5 m
Plotas 2,65 x 1,25
Žvalgytas 2012 m.
Registro Nr. u. k. 12304

Kašučių I akmuo su dubenėliais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas 12304) – apeiginis akmuo centrinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kašučiuose, 0,985 km į šiaurės rytus nuo kelio  2306  KūlupėnaiDarbėnai , Akmenos kairiajame krante.

Akmuo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Akmuo yra pilkšvai rudos spalvos stambiagrūdis granitas, netaisyklingo stačiakampio pavidalo, pailgas šiaurės – pietų kryptimi, apie 2,65 m ilgio, 1,25 m pločio ir iki 0,5 m aukščio. Paviršius plokščias, gana lygus, žemėja į galus. Jame, daugiausia centrinėje ir šiaurinėje dalyje, išgludinta 13 dubenėlių, kurie apie 4–5,5 cm skersmens ir 0,5–1 cm gylio.

Akmens teritorijos plotas – 6 m². Jis patenka į valstybės saugomo registrinio kultūros paveldo objekto – Kašučių senovės žemdirbystės vietos šiaurinį pakraštį.[1]

0,2 km į šiaurės vakarus yra Kašučių (Dubašių) kapinynas, 0,245 km į šiaurės rytus – III akmuo su dubenėliais, 45 m į rytus – II akmuo su dubenėliais.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Akmenį 2012 m. surado Tartu universiteto profesorius Valteris Langas, dalyvavęs Vilniaus universiteto vykdytuose archeologiniuose Kašučių senovės žemdirbystės vietos tyrinėjimuose (vadovė Rėda Nemickienė).[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Kašučių senovės žemdirbystės vieta“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2015-08-16.
  2. Rėda Nemickienė, Algimantas Merkevičius, Julius Kanarskas, Valter Lang. Kašučių senųjų laukų tyrimai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2012 metais. – Vilnius, 2013. – P. 575

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]