Elitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Elitas (pranc. élite – geriausias, rinktinis) − sociologijoje bei bendrąja prasme tai santykinai maža dominuojanti įtakinga visuomenės grupė, kuriai būdingi tam tikri išskirtiniai bruožai ar savybės, ir kuri suvokia save kaip dominuojančią visuomenėje grupę šių savybių pagrindu.

Buitinėje kalboje ir publicistikoje „elitas“ Lietuvoje tapatinamas su turtingiausia visuomenės dalimi − aukštuomene ar stipriausia viduriniąja klase, kartais dar pavadinamas grietinėle. Gali būti atskiriamas „funkcinis elitas“ ir „valdžios arba valdantysis elitas“.

Sąvokos naudojimas ir sąvokos istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žodis „elitinis“ atsirado XVII a., kai jis buvo naudojamas apibūdinti vertingas ir brangias prekes, dažniausia audinius. Į politinę literatūrą ši sąvoka pateko kiek vėliau.

Elitarizmo teorijos bruožų yra Makiavelio, antikos filosofų darbuose. Makiavelis manė, kad dauguma paklūstančiųjų valdžiai visai nesidomi ir tik retais atvejais yra politiškai aktyvūs. Jis išskyrė valdančiąją grupę, neieškodamas jai atramos plačiuose visuomenės sluoksniuose. Moderniosios elito teorijos susijusios su V. Pareto, G. Mosca vardais (italų mokslininkai). Gaetano Mosca teigė, kad akivaizdžiai yra dvi žmonių klasės – valdantys ir valdomieji.

Moderniais laikais elitas priešpriešinamas masei, kaip išsigelbėjimas nuo jos. O Gasetas visuomenę suskirstė į elitą ir masę. Jo teigimu, jeigu nėra masei įtaką darančios mažumos, ir jei masė nepaklūsta elitui tai nėra ir visuomenės. Skirstymas į elitą ir masę nėra tiesiogiai susijęs su visuomenės skirstymu į klases.

Elito teorijomis remiamasi teigiant, kad valstybę valdo meritokratija.