Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Ambox scales.svg  Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių institutas (VU TSPMI)
TSPMI Logo.jpg
Įkurtas1992 m.
TipasValstybinis
Direktoriusprof. dr. Ramūnas Vilpišauskas
Darbuotojų92
StudentųApie 750
VietaVokiečių g. 10, Vilnius
Svetainėwww.tspmi.vu.lt

Koordinatės: 54°40′43″š. pl. 25°17′04″r. ilg. / 54.678538°š. pl. 25.284361°r. ilg. / 54.678538; 25.284361 Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (VU TSPMI) yra fakulteto statusą turintis Vilniaus universiteto kamieninis akademinis padalinys, kurio specializacija – socialiniai ir politikos mokslai. Institute rengiami politikos mokslų ir tarptautinių santykių specialistai, atliekami aktualūs tyrimai ir teikiama profesionali politinė ekspertizė. Tai viena ryškiausių socialinių mokslų įstaigų Vidurio ir Rytų Europoje bei Baltijos regione[1].

Institutas vykdo trijų pakopų studijas: Politikos mokslų bakalauro programą, šešias magistro programas – Europos studijų, Šiuolaikinės politikos studijų, Tarptautinių santykių ir diplomatijos, Viešosios politikos analizės, Politikos ir medijų bei Rytų Europos ir Rusijos studijos (pastaroji – anglų k.) –  bei dienines ir ištęstines doktorantūros studijas.

Jau daugiau nei dvidešimt metų VU TSPMI studijų programos išlieka vienos populiariausių Lietuvoje.

VU TSPMI – pirmoji politikos mokslų tyrimų institucija nepriklausomoje Lietuvoje. Instituto ekspertai analizuoja svarbiausias šalies ir tarptautinės politikos problemas, vykdo mokslinius ir taikomuosius tyrimus viešosios politikos, tarptautinių santykių, politinės sociologijos, politikos teorijos ir kitose srityse.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas

Nuo 2009 m. birželio 10 d. Instituto direktoriaus pareigas eina prof. Ramūnas Vilpišauskas. 2014 m. jis buvo perrinktas antrajai kadencijai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Institutas, įkurtas 1992 m. vasario 7 d., pedagoginę veiklą pradėjo dvejų metų Tarptautinių santykių programa. 1992 m. birželio 8 d. Vilniaus universitetas pasirašė Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto pareiškimą ir protokolą dėl paramos VU TSPMI kūrimui.

Pagal 1993 m. įkurtą Politikos mokslų bakalauro programą VU TSPMI dabar studijuoja daugiau nei 750 studentų.

19922015 metais bakalauro programą baigė 1830 studentai, magistro programas 1072 studentai, apgintos 50 politikos mokslų daktaro disertacijos.

Instituto direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Pirmasis Instituto direktorius nuo įstaigos įkūrimo buvo teisininkas, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, prof. Egidijus Kūris. Profesorius šias pareigas ėjo 1992–1999 m.
  • Nuo 1999 m. iki 2009 m. birželio direktoriaus pareigas ėjo prof. Raimundas Lopata.
  • Šiuo metu Instituto direktorius yra prof. Ramūnas Vilpišauskas, 2014 m. perrinktas antrajai kadencijai.
    VU TSPMI direktorius prof. R. Vilpišauskas.

Pastatų istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo VU TSPMI įkūrimo 1992 m. iki 2003 m. Instituto namai buvo pastatas, esantis Didlaukio g. 47, Vilniuje.

2000 m. Vilniaus miesto savivaldybė perdavė pastatą Vilniaus universitetui ir 2003 m. vasario mėn. Vokiečių g. 10 pastate įsikūrė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. Vykdant rekonstrukcijos darbus bei kuriant pastato interjerą buvo atsižvelgta į pastato istoriją: visuose aukštuose palikti autentiški raudono mūro fragmentai, kiemo fligelio patalpose renovuotos freskos, atnaujinti skliautuoti rūsiai.

VU TSPMI pastatas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašą.

Studijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Studijų programos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bakalauro studijos

  • Institute siūloma Politikos mokslų bakalauro programa, kurios tikslas – suteikti bendrąsias universitetines ir politikos mokslų žinias. Politikos mokslai – plati socialinių mokslų disciplina, jungianti sociologijos, ekonomikos, filosofijos ir kitų disciplinų elementus, nagrinėjanti visuomenes, valstybes bei jų vidaus ir užsienio politiką. Čia taikomi patys įvairiausi metodai – nuo kiekybinio statistinio tyrimo iki tekstų analizės. Baigęs Politikos mokslų studijų programą bakalauras išmano pagrindines politikos mokslų teorijas ir sąvokas, svarbiausius Lietuvos ir užsienio valstybių politikos ir istorijos faktus, politinių institucijų ir tarptautinių organizacijų funkcionavimo principus ir taisykles; geba rinkti, sisteminti ir vertinti informaciją; geba savarankiškai atlikti politinių reiškinių analizę ir vertinimą, lyginti ir istoriniame kontekste vertinti pasaulinius politikos įvykius.

Magistro studijos

  • Tarptautinių santykių ir diplomatijos programa. Dvejus metus trunkančioje programoje studentams siūloma susipažinti su teorijomis, aiškinančiomis tarptautinių santykių, užsienio politikos formavimo, konfliktų sprendimų ir sureguliavimo specifiką. Tarptautinių santykių ir diplomatijos magistro studijos pradėtos vykdyti 1997 m., ir nuo tada jos yra pačios populiariausios tarp stojančiųjų į VU TSPMI magistrantūrą. 2012 m. pirmuoju ir antruoju prioritetais jas panoro studijuoti net 98 absolventai. Šiemet, atsižvelgus tiek į politikos mokslų disciplinos, tiek į valstybės raidos sąlygotą specialistų poreikį, nuspręsta iš esmės atnaujinti programos turinį. Esminė programos naujovė – galimybė rinktis tarp dviejų studijų modulių: saugumo studijų ir diplomatijos (anksčiau tokio profiliavimo nebuvo).
  • Europos studijos. Dvejus metus trunkanti programa labiausiai orientuojama į kursus apie politinius ir ekonominius procesus Europos Sąjungoje ir Europos valstybėse, šių procesų analitinį tyrimą. Studentai susipažįsta su ES organizacine struktūra, jos vidaus ir išorės politikos problematika, Europos integracijos proceso raida ir perspektyvomis, analizuoja ES poveikį valstybėms narėms. Magistro programa neapsiriboja vien tik ES studijomis, studentams siūlomi kursai, kuriuose aptariamos Europos regionų socialinės, ekonominės, politinės, kultūrinės problemos. Studentai turi galimybę rinktis vieną iš dviejų studijų modulių: Europos politikos ir idėjos specializaciją“ arba Europos politinės ekonomijos specializaciją.
  • Šiuolaikinės politikos studijų programa. Studijos šioje programoje trunka 1,5 metų, o pati programa sukonstruota taip, kad studentai galėtų susipažinti su įvairiomis politikos mokslų perspektyvomis. Lyginamosios politikos programoje ypatingas dėmesys skiriamas gilioms ir išsamioms politikos mokslų teorinių ir metodologinių klausimų studijoms, esminių politinių koncepcijų ir reiškinių tyrimams. Ši programa sukonstruota taip, jog galėtų tapti pasirengimu doktorantūros studijoms.
  • Viešosios politikos analizės programa. Tai viena labiausiai į praktiką orientuotų VU TSPMI magistro programų. Viešosios politikos analizės programa yra tiriamojo pobūdžio. Čia studentams ne tik siekiama suteikti žinių, bet ir išugdyti tiriamuosius gebėjimus, reikalingus analizuoti ir vertinti Lietuvos, užsienio valstybių ir ES viešosios politikos procesus ir jų viešojo valdymo struktūras bei praktikas. Programoje derinami teoriniai valstybės, viešosios politikos ir viešojo administravimo kursai; empirinės įvairių ES ir nacionalinių viešųjų politikų studijos.
  • Politikos ir medijų programa. Pusantrų metų magistro programa siūlo tarpdisciplinines politikos ir medijų sąveikos studijas. Ši programa kviečia nagrinėti, kaip skirtingos medijos dalyvauja politikos procese ir kaip formuojasi pačių medijų politinis krūvis, kaip medijos veikia socialinius saitus ir politinį veiksmą. Programa derina teorinį pasirengimą, analitinės arba praktinės veiklos įgūdžius ir kūrybinius projektus. Ji ruošia politinės komunikacijos ir informacijos ekspertus, viešuosius intelektualus, pilietinius aktyvistus bei medijų politikos tyrėjus. Toks studijų srities supratimas nulemia tarpdisciplininę programos architektūrą: ją sudaro bendrieji dalykai, skirti šiuolaikinei politikos, komunikacijos bei galios teorijai, ir du moduliai – „Politinė komunikacija“ bei „Galia ir medijos“.
  • Rytų Europos ir Rusijos studijų programa. Studijos vyksta anglų kalba. Ja siekiama suteikti visapusiškų tarpdisciplininių žinių apie Rytų Europos ir Rusijos regioną, jo politinius, ekonominius ir kultūrinius aspektus; parengti aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius kritiškai analizuoti, vertinti ir interpretuoti Rytų Europos ir Rusijos regione vykstančius procesus ir jų pasekmes bei pateikti savarankiškos analizės rezultatus įvairioms tikslinėms auditorijoms priimtina forma.

Doktorantūros studijos

  • Politikos mokslų doktorantūros programa. Tai aukščiausia politikos mokslų studijų pakopa, kuria rengiami politikos mokslų daktarai, plėtojami politikos mokslai Lietuvoje. Politikos mokslų doktorantūra apima doktorantūros studijas, kryptingus mokslinius tyrimus ir disertacijos rengimą.

Katedros, centrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Tarptautinių santykių katedra. Katedros vedėjas – prof. dr. Tomas Janeliūnas.
  • Viešojo administravimo ir politikos analizės centras. Centrui vadovauja prof. dr. Vitalis Nakrošis.
  • Rusijos ir Vidurio Rytų Europos studijų centras. Centro vadovė – prof. dr. Dovilė Jakniūnaitė.
  • Šiaurės Europos studijų centras. Jo vadovas – doc. dr. Liutauras Gudžinskas.
Rugsėjo 1-osios šventė.

Akademinė sritis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

VU TSPMI – viena pirmųjų politikos mokslų krypties tyrimų institucijų nepriklausomoje Lietuvoje – išlaiko lyderiaujančią politikos tyrimų poziciją. VU TSPMI vykdo mokslinius tyrimus Lietuvos ir kitų valstybių politinės raidos, užsienio politikos ir tarptautinių santykių srityse.

2009 m. VU TSPMI Taryba patvirtino penkias plačias mokslo tiriamojo darbo temas keletui artimiausių metų[2] :

  • Tarptautinės politikos pokyčiai, tyrimo metodai ir Lietuvos užsienio politika
  • Iššūkiai demokratijai pokomunistiniame pasaulyje
  • Politinės permainos Rytų Europoje
  • Europos Sąjungos raida po Lisabonos sutarties: ekonominės integracijos, politinės konsolidacijos bei išorės santykių problemos
  • Viešosios politikos procesas ir viešojo administravimo raida Lietuvoje po ES plėtros

Svarbiausi šių tyrimų rezultatai skelbiami Instituto periodiniuose leidiniuose „Politologija“, „Lithuanian Foreign Policy Review“, „Lithuanian Political Science Yearbook“, „Lietuvos metinė strateginė apžvalga“.

Ekspertai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarp institute dirbančių mokslininkų yra kaip doc. dr. Kęstutis Girnius, prof. dr. Dovilė Jakniūnaitė, prof. dr. Tomas Janeliūnas, doc. dr. Mažvydas Jastramskis, prof. dr. Alvydas Jokubaitis, doc., Alvidas Lukošaitis, prof. dr. Vitalis Nakrošis, prof. dr. Gediminas Vitkus, Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos kolegijos, Europos lyginamųjų literatūros studijų tinklo, Tarptautinės Dostojevskio draugijos narė, prof. dr. Natalija Arlauskaitė, Lietuvos mokslų akademinos narys, VU Senato, VU TSPMI Tarybos narys, žurnalų „Politologija“ ir „Problemos“ redkolegijų narys, profesorius, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius emeritas Evaldas Nekrašas, Lietuvos socialinių mokslų forumo koordinatorė, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos ir Lietuvos politologų asociacijos narė, žurnalų „Lithuanian Political Science Yearbook“ ir „Politologija“ redakcinės kolegijos narė prof. dr. Ainė Ramonaitė ir daugelis kitų. Nuo 2013–2016 m. Instituto bakalauro programos pirmakursiams taip pat dėstė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja, 2009–2013 m. ėjusi Lietuvos finansų ministrės pareigas, buvusi VU Tarybos pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Tarptautinis bendradarbiavimas ir viešoji politika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Institutas dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose ir programose, bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis ir fondais, yra daugelio tarptautinių akademinių organizacijų bei akademinių institucijų tinklų narys, yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis su įvairiais užsienio valstybių universitetais.

Institutas aktyviai dalyvauja viešojoje politikoje. Bendradarbiaudamas su Lietuvos valstybinėmis institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis. VU TSPMI organizuoja mokymus bei kvalifikacijos kėlimo kursus, teikia ekspertizes valstybinėms institucijoms, inicijuoja nevyriausybinių organizacijų kūrimąsi, skatina politinės kultūros ir pilietinės visuomenės šalyje formavimąsi [3], formuoja viešosios politikos nuomonę šalies vidaus ir užsienio politikos klausimais.

Studentų organizacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

VU TSPMI studentų korporacija „RePublica"[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

VU TSPMI Studentų korporacija „RePublica“

Korporacija „RePublica“ yra savarankiška, nepolitinė, visuomeninė organizacija. „RePublica“ jungia esamus ir buvusius VU TSPMI studentus. Įkurta 2001 m. rugsėjo 2 d. Vilniuje vykusioje Steigiamojoje Sueigoje. 23 buvę ir esantys TSPMI studentai pasirašė Korporacijos steigimo deklaraciją, priėmė jos Įstatus. Korporacijos spalvomis buvo patvirtintos auksinė, juoda, raudona, o šūkiu – Ištikimybė! Mokslas! Kilnumas! Pagrindiniai Korporacijos tikslai yra puoselėti VU TSPMI bendruomenę ir palaikyti ryšius tarp buvusių ir esamų studentų, taip pat telkti instituto studentus demokratinei, teisinei, pilietinei visuomenei Lietuvoje kurti. Korporaciją sudaro juniorai, senjorai ir filisteriai.

Korporacija švenčia valstybines šventes, Instituto gimtadienį bei Politologų dienas. „RePublica” taip pat leidžia teminį laikraštį „Post Scriptum“, organizuoja įvairias konferencijas, seminarus, susitikimus ir viešuosius renginius.

Laikraštis „Post Scriptum“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Post Scriptum logotipas

„Post Scriptum“ – teminis, nekomercinis, nepriklausomas, nemokamai platinamas VU TSPMI studentų laikraštis, nuo 2002 m. du kartus per metus leidžiamas korporacijos „RePublica“. Jame mėginama giliau pažvelgti į aktualius visuomeninius reiškinius, siekiama analitiškai vertinti įvairius socialinius procesus, ieškoma sąlyčio taškų tarp skirtingų akademinių disciplinų formuojamo požiūrio į pamatines valstybės, pilietinės visuomenės, religijos, meno sąveikos problemas, pateikiami įvairūs svarbiausių politinio pasaulio įvykių vertinimai bei netikėtos jų interpretacijos.

VU TSPMI Studentų mokslinė draugija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

VU TSPMI SMD.png

VU TSPMI Studentų mokslinė draugija (VU TSPMI SMD) buvo įkurta 2003 m. balandžio 2 d. Ši akademinė organizacija vienija VU TSPMI studentus, besidominčius moksline veikla. Draugija kasmet leidžia geriausių rašto darbų almanachą bei rengia studentų atliktų tyrimų pristatymus, organizuoja mokslines konferencijas, viešas paskaitas, susitikimus, diskusijas su dėstytojais, mokslininkais ir žymiais visuomenės veikėjais, rūpinasi studentų mokslinių įgūdžių formavimu bei kritinio mąstymo ugdymu, rengia savišvietos seminarus įvairiomis studentus dominančiomis temomis.

VU SA TSPMI[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

VU SA TSPMI.jpg

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU SA TSPMI) yra vienas iš 16 Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) struktūrinių padalinių. Nors VU SA TSPMI padalinys yra vienas jauniausių Vilniaus universitete – įkurtas 2003 m. balandžio 3 d. – jis sparčiai auga ir tobulėja. VU SA TSPMI tikslas – atstovauti VU TSPMI studentams tiek VU TSPMI, tiek VU struktūrose, ginti jų interesus, atsakyti į jiems rūpimus klausimus bei suteikti visokeriopą pagalbą. Atstovaujami studentų interesai bei nuomonė VU TSPMI ir VU struktūrose; ginamos studentų teisės ir primenamos, o jei reikia, ir padedamos atlikti, pareigos; prisidedama prie studijų proceso tobulinimo; siekiama studentų socialinės gerovės ir rūpinamasi jų komfortabilia aplinka; skleidžiama studentams rūpimą informaciją; konsultuojama visais iškilusiais klausimais; rūpinamasi pirmakursiais, vykdoma kuratorių programą; organizuojamas turiningas Instituto bendruomenės laisvalaikis; skatinama aktyvi, kūrybinga, draugiška ir vieninga Instituto studentija; sprendžiamos kitos studentų problemos.

Alumni[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Alumnai – neatsiejama Instituto bendruomenės dalis. Iki 2013 m. TSPMI baigė 1598 bakalauro bei 941 magistro programų studentas.

VU TSPMI yra baigę tokie žmonės kaip pulkininkas, Lietuvos karo akademijos viršininkas Gintaras Bagdonas, Lietuvos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Ispanijoje Audra Plepytė, Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikai dr. Žygimantas Pavilionis, atstovas spaudai Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES, žurnalistas, Lietuvos politologų asociacijos narys, Lyginamosios politikos programos absolventas Vykintas Pugačiauskas, Europos Komisijos nario Algirdo Šemetos biuro vadovas Kęstutis Sadauskas, buvęs Lietuvos Respublkos Seimo pirmininkės Irenos Degutienės patarėjas, VU TSPMI absolventas ir buvęs dėstytojas, dabartinis Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas ir daugelis kitų.

2015 m. buvo įsteigta VU TSPMI Alumni draugija. VU TSPMI Alumni draugijos vienas svarbiausių tikslų – mentorystė. Bus siekiama padėti besimokantiems deramai pasirengti dirbti pagal profesiją ir jau karjeros pradžioje veiksmingai taikyti įgytas žinias bei įgūdžius. Steigiamojo susirinkimo metu buvo išrinktas draugijos pirmininkas, kuriuo tapo VU TSPMI alumnas, ekonomistas Giedrius Dusevičius.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.epin.org/new/vilnius
  2. VU TSPMI mokslinių tyrimų kryptys nuo 2009 m. tspmi.vu.lt
  3. http://www.vtd.lt/index.php?1913878608

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]