Pereiti prie turinio

Jurbarko valsčius

Pridėti nuorodas
Koordinatės: 55°05′š. pl. 22°46′r. ilg. / 55.08°š. pl. 22.77°r. ilg. / 55.08; 22.77
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°05′š. pl. 22°46′r. ilg. / 55.08°š. pl. 22.77°r. ilg. / 55.08; 22.77

Jurbarko valsčius
Laikotarpis: XV a. – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Jurbarkas
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Žemaitijos seniūnija (XV–XVI a.)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Raseinių apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Raseinių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Raseinių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Raseinių apskritis (1944–1947)
Jurbarko apskritis (1947–1950)

Jurbarko valsčius (rus. Юрбургская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje, dešiniajame Nemuno krante. Centras – Jurbarkas. 2018 m. išleista Jurbarko valsčiaus kronika.[1]

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius minimas dar 1561 m. Atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[2] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Jurbarko rajonui (16 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 6417 984 kiemai [3] 5 seniūnijos 60
1923 m.[4] 324 10.344 2001
1932 m. 330 12215 15 seniūnijų [5]
1949-01-01
(išsamiau)		 326 16 apylinkių [6]

Vadovai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suskirstymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIX a. valsčiaus kaimai skirstėsi į 5 seniūnijas. Ši sistema buvo nustatyta 1872 m. Tos seniūnijos ne tik teritoriškai, bet ir priklausomybe – vienos priklausė valstybei, kitos žemvaldžiams bajorams (iki valstiečių reformos).[8]

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[9] Apylinkė, 1949 m.[10]
Antkalniškiai Antkalniškių seniūnija Antkalniškių apylinkė
Bandzinai I Bandzinų seniūnija -
Girdžiai Girdžių seniūnija Girdžių apylinkė
Jokūbaičiai I Jokubaičių seniūnija Jokūbaičių apylinkė
Kuturiai Kuturių seniūnija Kuturių apylinkė
Lukšiai Lukšių seniūnija Lukšių apylinkė
Meškininkai Meškininkų seniūnija Meškininkų apylinkė
Paantvardys Pantvardžių seniūnija Paantvardžio apylinkė
Pašventys Pašvenčių seniūnija Pašvenčio apylinkė
Rotuliai - Rotulių apylinkė
Skirsnemunė Skirsnemunės seniūnija Skirsnemunės apylinkė
Skirsnemuniškiai I Skirsnemuniškių seniūnija Skirsnemuniškių apylinkė
Smukučiai Smukučių seniūnija Smukučių apylinkė
Švendriškiai Švendriškių seniūnija Švendriškių apylinkė
Vertimai - Vertimų apylinkė
Žindaičiai Žindaičių seniūnija Žindaičių apylinkė
Žiobrininkai Žiobrininkų seniūnija Žiobrininkų apylinkė
Iš viso: 15 seniūnijų 16 apylinkių

Gyventojai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1873 Paantvardys Jurgis Baltrušaitis, poetas 1944
1892 Lukšiai Antanas Giedraitis-Giedrius, rašytojas, pedagogas 1977
1892 Rotuliai Kazimieras Ambrozaitis, filosofas 1957
1894 Juodaičiai Antanas Jokimas, architektas 1964
1894 Smukučiai Antanas Tamošaitis, teisininkas 1940
1906 Klišiai Juozas Gustas, kunigas 1958
1910 Geišiai Petronėlė Bernadišienė, kalbininkė 1993
1912 Žindaičiai Vladas Baltrušaitis, muzikas 1975
1920 Smukučiai Elena Červinskienė, literatūrologė 2003
1921 Dainiai Jonas Macaitis, leksikografas 1989
1926 Skirsnemunė Aldona Stempužienė, dainininkė 2023[11]
1928 Paskynai Antanas Barčas, aktorius 1990
1929 Rotuliai Elzė Galnaitytė, kalbininkė 2013
1931 Pašventys Arnoldas Piročkinas, kalbininkas 2020
1932 Kalnėnai Antanas Kaminskas, technologas 2010
1933 Kuturiai Jonas Juškaitis, poetas 2019
1933 Jerubiškiai Bronislovas Martinkus, ekonomistas 2020
1935 Skirsnemunė Vytautas Urbanavičius, archeologas 2024
1938 Žvirblaukys Jonas Ambrukaitis, pedagogas
1938 Skirsnemunė Juvencijus Deikus, inžinierius mechanikas
1938 Kažemėkai Juozapas Edvardas Misevičius, matematikas 2010
1943 Naujasodžiai Eugenijus Algimantas Bagdanskis, inžinierius
1943 Kuturiai Viktoras Blažys, karininkas

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Jurbarko miesto ir valsčiaus kronika, 1918-1940 metai. – Vilnius, Margi raštai, 2018. Parengė Arnoldas Piročkinas.
  2. ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
  3. ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  4. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 647–661 psl.
  6. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 28
  7. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 649 psl.
  8. ↑ Galime didžiuotis Jurbarko miesto istorija. Archyvuota kopija 2021-10-27 iš Wayback Machine projekto. 2012-04-10, Jkgg.lt (tikrinta 2021-10-27).
  9. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 655–656 psl.
  10. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 29
  11. ↑ Anapilin išėjo žinoma JAV lietuvių dainininkė, kraštietė Aldona Stempuženė. Mūsų Laikas. 2023-07-28. Nuoroda tikrinta 2023-07-31.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Jurbarko_valsčius&oldid=7364700"