Lukšių apylinkė (Jurbarkas)
55°09′š. pl. 22°45′r. ilg. / 55.15°š. pl. 22.75°r. ilg.
 Lukšių apylinkė | ||
| Centras | Lukšiai (1950–1954) Vajotai (1954–1963) | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Jurbarko valsčius | |
| Apskritis | Jurbarko apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Jurbarko rajonas (1950–1963) | |
| Sritis | Kauno sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Jurbarkų seniūnija | ||
Lukšių apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas vidurio vakarų Lietuvoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Jurbarko valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Jurbarko rajonui.[2] 1954 m. prijungta dalis Meškininkų apylinkės ir dalis Vertimų apylinkės, o dalis Lukšių apylinkės prijungta prie Girdžių apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Lukšių apylinkė prijungta prie Dainių apylinkės.[3]
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) | J. Janonio vardo kolūkis [4] | |||
| 1959-02-01 (Išsamiau) | 44,9 | J. Janonio vardo kolūkis, „Laisvės“ kolūkis [5] | 12 kaimų, 1 vienkiemis | |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 29
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 4
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 10–11
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 14–15
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 120