Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos logotipas.
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos pastatas. Ievos Slonksnytės nuotr.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka – tai Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos, Regionų viešųjų bibliotekų asociacijos narė, regiono viešųjų bibliotekų veiklos tyrimo, metodikos pagalbos, tarpbibliotekinio abonemento, bibliografijos, kraštotyros ir informacijos centras. Tai viena didžiausių bibliotekų Šiauliuose (Aušros alėja 62).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiausia Šiaurės Lietuvos biblioteka įsteigta 1950 m. spalio 1 d. Pagal tuometį Sovietų Sąjungos administracinį suskirstymą biblioteka įsteigta kaip srities pavaldumo įstaiga. Panaikinus sritis, 1953 m. reorganizuota į Šiaulių viešąją biblioteką. Pirmosios bibliotekos patalpos buvo adresu Dvaro g. 77, nedidelio dviaukščio namo pirmajame aukšte. Čia įsikūrė direkcija, Komplektavimo-apipavidalinimo skyrius, Abonementas. 1954 m. bibliotekai atiduotas ir antrasis aukštas, kuriame įrengta 20 vietų skaitykla. Bibliotekos gyvavimo pradžioje dirbo 12 bibliotekininkų, iš kurių tik vienas turėjo aukštąjį išsilavinimą.

1961 m. paskirtos papildomos patalpos naujame gyvenamajame name Varpo g. 29. Į jas persikėlė bibliotekos direkcija, ten įrengta 44 vietų skaitykla, veikė metodikos kabinetas ir Bibliografijos skyrius. Vėlesniais metais fondams saugoti miesto valdžia skyrė keletą sandėlių, o 1962 m. prie viešosios bibliotekos prijungta miesto Muzikinė biblioteka, veikusi Kultūros rūmuose.

1966 m. naujos patalpos Ežero gatvėje skirtos Vaikų literatūros skyriui. 1977 m. pradžioje bibliotekos skyriai buvo išsidėstę net devyniose Šiaulių miesto vietose.

1977 m. pabaigoje adresu Aušros alėja 62 baigti statyti specialūs, moderniai įrengti trijų aukštų bibliotekos rūmai, kurių plotas buvo beveik penkis kartus didesnis už buvusių bibliotekos patalpų plotą. Rūmų projekto autorius vyr. architektas Enrikas Tamoševičius, biblioteką statė Šiaulių statybos tresto valdyba Nr. 2, interjero klausimais konsultavo architektė Apolonija Nistelienė. Iškilmingas naujųjų rūmų atidarymas įvyko 1978 m. sausio 6 d.

1989 m. bibliotekai buvo suteiktas tautos šviesuolio, visuomenės ir kultūros veikėjo Povilo Višinskio vardas. 1990 m. biblioteką papuošė Vitolio Trušio sukurtas mozaikinis Povilo Višinskio portretas.

19902008 m. kas antrus metus buvo rengiamos mokslinės konferencijos „Povilo Višinskio skaitymai“. Nuo 1991 m. gabiausiam Šiaulių universiteto studentui humanitarui teikiama Povilo Višinskio stipendija.

1995 m. Lietuvoje sukūrus apskritis, biblioteka tapo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąja biblioteka. Jos veiklą administravo Lietuvos kultūros ministerija.

Siekiant išsaugoti kultūrinį palikimą, meninę vertę turinčius knygos ženklus, 2001 m. įkurtas Ekslibriso muziejus.

2002 m. biblioteka tapo Lietuvos integralios bibliotekų informacijos (LIBIS) dalyvė. Tų pačių metų viduryje įdiegtos LIBIS skaitytojų programos komplektavimo ir katalogavimo posistemės. Prenumeruojamos Lietuvos bei pasaulio duomenų bazės.

Nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2010 m. liepos 1 d. biblioteka priklausė Šiaulių apskrities viršininko administracijai. Panaikinus apskričių administracijas, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apskričių bibliotekos vėl perduotos Lietuvos kultūros ministerijai. Jos tapo regioninių bibliotekų centrais.

2014 m. gruodžio mėn. baigta ŠAVB rekonstrukcija ir modernizacija. 2014 m. gruodžio 18 d. ant bibliotekos fasado sienos pritvirtintas bibliotekos logotipas, kuriame vaizduojamas trilapis dobilo lapelis, knyga ir bibliotekos pavadinimas (autorius dailininkas Vytautas Vincentas Timinskas).

2014 m. reorganizuotas bibliotekos ekslibriso muziejus į Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondą (GBEF). Skatinant domėjimąsi knyga ir knygos ženklu, pradėtas kurti GBEF tinklaraštis.

Fondai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plečiantis bibliotekos patalpoms, augo ir bibliotekos fondai. Pradinį knygų fondą sudarė per 14 tūkst. egzempliorių spaudinių, gautų iš respublikos bibliotekų kolektoriaus bei pirktų Šiaulių ir Radviliškio knygynuose. 1950 m. iš bibliotekų kolektoriaus gauti 1 635 egzemplioriai už 12 759,27 rub.

1956 m. biblioteka pradėjo prenumeruoti užsienio šalių periodinius leidinius. Dauguma jų buvo vokiečių ir lenkų kalbomis. Nuo 1961 m. pradėtas gauti privalomas vietinės „Titnago“ spaustuvės egzempliorius, o nuo 1990 m. iki 2006 m. gruodžio 11 d. biblioteka gaudavo respublikinį privalomąjį spaudinių egzempliorių.

Sovietiniais metais biblioteka neturėjo leidimo vadinamajam spec. fondui, bet ši literatūra buvo kaupiama slaptai. Savo išsaugotas knygas ir žurnalų komplektus padovanojo Vincentas Vaitekūnas, Vladas Zdzichauskas, Peliksas Bugailiškis, Antano Povyliaus žmona Morta Povylienė ir kt. Specialiojo fondo dokumentai buvo perkami Kauno antikvariniame knygyne, aukcionuose. Taip įsigyti devyni „Lietuviškosios enciklopedijos“ tomai, visos tarpukario metais išleistos „Šiaulių metraščio“ knygos ir kt. Bibliotekoje saugomas asmeninis šiauliečio architekto ir poeto Vytauto Jono Nistelio fondas, poligloto, profesoriaus Vytauto Sirtauto knygų kolekcija, pedagogo, literato, „Žiemgalos“ visuomeninio muziejaus Žeimelyje įkūrėjo Juozo Šliavo archyvas.

Šiuo metu bibliotekos fondą sudaro per 530 tūkst. įvairių dokumentų.

Skyriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Administracija
  • Bibliotekų metodikos ir vadybos skyrius
  • Informacijos išteklių valdymo skyrius
  • Kraštotyros, senųjų spaudinių ir skaitmeninimo skyrius, Knygos grafikos centras
  • Ūkio ir eksploatavimo skyrius
  • Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius
  • Vartotojų aptarnavimo skyrius, skaityklos (Abonementas, Amerikos skaitykla, Didžioji skaitykla, Meno ir muzikos skaitykla)

Bibliotekos direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaulių regiono bibliotekos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]