Junkers CL.I

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Junkers CL.I
Junkers J 10.jpg
Tipas Pėstininkų paramos / šturmo lėktuvas
Gamintojas Junkers & Co
Kūrėjas Hugo Junkers
Gamybos metai 1918 m.
Pirmas skrydis 1918 m. gegužės 4 d.
Pagrindiniai naudotojai Cross-Pattee-Heraldry.svg Luftstreitkräfte
Roundel of the Latvian Air Force 1919 border.svg Latvijos KOP
Soviet Russia Air force roundel.svg Sovietų Rusijos KOP
Pagaminta vnt. 43 arba 47 (CL.I)
3 (CLS.I)
Prototipas Junkers J.8

Junkers CL.I – Pirmojo pasaulinio karo metu Vokietijos imperijos įmonėje Junkers sukurtas pėstininkų paramos / šturmo lėktuvas, naudotas ir žvalgybos, artilerijos koregavimo tikslais, kartais – kaip naikintuvas.

Konstrukcija ir gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Junkers CL.I replika

Orlaivį, gavęs gamyklinį indeksą J.10, Hugo Junkersas konstravo pagal Idflieg kvietimą pateikti „CL“ klasės lėktuvo projektą ir nepaisant šiai klasei keliamo reikalavimo, kad skraidymo aparatas būtų biplanas bei Idflieg pageidavimo gauti šturmo lėktuvą Junkers J.4 pagrindu.

J.10 buvo kuriamas kartu su dviviečiu naikintuvu J.8; jų pagrindu buvo naikintuvas J.7. Dviviečiams J.8 ir J.10, kuriuose taip pat turėjo tilpti šaulys, teko prailginti fiuzeliažą ir suprojektuoti didesnius sparnus. Pagrindinis J.8 ir J.10 skirtumas, buvo pirmąjame įrengti svoriniai eleronų kompensatoriai, o antrąjame – papildomai sustiprinta apatinė fiuzeliažo dalis[1] ir galimybė vežti, skirtingais duomenimis nuo 30[1] iki 50[2] kg bombų.

Orlaivio kūrimas praisdėjo 1917 m. pabaigoje, po ko per tris mėnesius buvo sukurti dar trys orlaivio variantai. Prototipas su 160 AG Mercedes D.III varikliu savo pirmąjį skrydį atliko 1918 m. gegužės 4 d., po ko gavo karinį pavadinimą „Junkers CL.I“ ir buvo priskirtas „CL“ – šturmo ir palydos lėktuvų klasei. Junkers CL.I tapo vieninteliu orlaiviu, gavusiu šį indeksą.[1]

Serijinėse mašinose buvo naudojamas galingesnis Mercedes D.IIIaü variklis su kompresoriumi, dėl ko atsirado galimybė sumažinti sparnų ilgį, dėl ko sparnų plotas sumažėjo nuo 27,7 m²[3] iki 23,4 m².[4] Orlaiviuose, kurie buvo gaminami šturmo lėktuvai, buvo įrengiami nedideli konteineriai rankinėms granatoms ar mažoms bomboms, vadinamoms „skraidančiomis pelėmis“. Iš viso buvo užsakyti 43 tokio tipo orlaviai, bet tik 6 buvo baigti iki karo pabaigos.

Jūrinis Junkers J.11

Buvo gaminami du CL.I variantai: CL.I su 160 AG (118 kW) galios Mercedes D.IIIaü varikliu ir CLS.I (gamyklinis indeksas J.11, lavyno kodas C3MG), hidroplanas, skirtas Imperatoriškąjam laivynui, varomas 185 AG galios BMW IIIa, pasižymėjusiu geresnėmis aukštuminėmis charakteristikomis.

Kaip ir kiti to meto Junkers orlaiviai, J.10 buvo konstruojamas iš metalinių vamzdelių ir dengiamas gofruota diuraliuminio skarda. Idflieg teigiamai įvertino orlaivio charakteristikas ir ketino pateikti užsakymą masinei gamybai, tačiau, abejodama dėl Junkers galimybių pagaminti pageidaujamą orlaivių kiekį svarstė galimybę perduoti licencinę orlaivio gamybą įmonei Linke-Hoffmann. Po derybų Junkers kartu su Fokker buvo leista pradėti masinę kiek modifikuoto varianto J.8 gamybą, gavusio naują indeksą J.10.

Civilinis Junkers J.10

Iki karo veiksmų pabaigos buvo pagaminti 47 šio orlaivio vienetai. Trys iš jų buvo hidroplanai, gavę indeksą CLS.I (gamyklinis indeksas J 11). Orlaivio gamyba prasidėjo gana vėlai ir iki karo pabaigos tiek Rytų, tiek Vakarų frontą pasiekė labai nedaug lėktuvų.

Keletą šių orlaivių 1919 m. kovodami su bolševikais Suomijoje ir Baltijos šalyse naudojo generolo fon der Golco vadovaujami vokiečių savanoriai („Freikorps“), juos galimai naudojo ir bermontininkai. "Vienas „Friekorps“ dalinių buvo 1919 m. sausį aviacijos aso Gotthardas Sachsenbergas suformuota aviacijos eskadra "Kampfgeschwader „Sachsenberg“, kurią sudarė apie 700 aviacijos specialistų su 30 Junkers J.9, 15 Junkers J.10, keletas Rumpler C.IV.[5]

Vieną šių orlaivių Spilvės aerodrome 1919 m. iš besitraukiančių vokiečių užgrobė Latvijos kariuomenė. Lėktuvas Nr. 12921/18 buvo be variklio, fiuzeliažui ir sparnams reikėjo remonto. Po remonto orlaivis buvo išbandytas 1921 m. birželio 17 d. ir tūpiant apgadintas, bet po dar vieno remonto priimtas į tarnybą. 1922 m. kovo 22 d. tupiant ant ledo įvykusioje avarijoje orlaivis buvo nepataisomai sugadintas. Po šio incidento orlaivio fiuzeliažas su nuimtais sparnais ilgą laiką buvo naudojamas kaip avarijoje žuvusių lakūnų katafalkas.[6] Bolševikų pajėgos mūšiuose su Freikorps ir Latvijos kariuomene metu užgrpbė bent 2 vnt., vienas kurių (Nr. 1803/18)[6] vokiečių savanorių Geschwader Sachsenberg buvo paliktas Vainodėje, o dar vienas dėl variklio gedimo nusileido bolševikų užnugaryje.[1] Tikėtina, kad Rusijoje šie orlaiviai nebuvo suremntuoti.[1]

Po karo nemažai šių orlaivių buvo naudojami kaip kurjeriniai ir keleiviniai lėktuvai. Bent viename ar dvejuose CL.buvo įrengtos uždaros keleivių kabinos. Jais jau 1919 m. kovą buvo gabenamas paštas ir keleiviai tarp Veimaro ir Desau. Vienas jų, gavęs civilinį registracijos numerį D-77, buvo naudojamas iki 1925 m.[1]

Tolimesnis vystymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Remiantis patirtimi su civiline J 10 versija, buvo svarstoma galybė gaminti kiek patobulintą keleivinio lėktuvo modelį Junkers J.12. Nors J.12 taip ir nebuvo sukurtas, J.10 gamybosmetu sukaupta patirtis tapo pagrindu kuriant Junkers F 13.

Operatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokietijos imperijos vėliava Vokietijos imperija
  • Luftstreitkräfte – karinės oro pajėgos
  • Karališkasis laivynas
Latvijos vėliava Latvija
  • Karinės oro pajėgos – 1 vnt. (Nr. 12921/18).[6]
TSRS vėliava TSRS
  • Sovietų Rusijos KOP – 2 vnt.

Techniniai duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

CL.I CLS.I
Paskirtis Šturmo lėktuvas Jūrinis naikintuvas
Skūrimo metai 1918
Pagaminta vienetų 43[4] arba 47[7] 3
Įgula 2
Ilgis 7,90 m 8,95 m su plūdurais
Sparnų mojis 12,05 m[8] arba 12,20 m[4] 12,75 m
Aukštis 2,65 m 3,05 m
Sparnų plotas 23,4 m²[4] arba 27,7 m² (greičiausiai – prototipe)[3] 26,60 m²
Tuščio masė 735 kg (prototipas – 100 kg lengvesnis)[4] 914 kg
Maksmalus svoris 1255 kg (prototipas – 100 kg lengvesnis)[4] 1420 kg
Maksimalus greitis 169 km/h 180 km/h, kitais duomenimis – 169 km/h[9]
Kimilo greitis į 1000 m. – 3,54 min

į 3000 m. – 14 min

į 5000 m. – 30 min

Didžiausias skrydžio aukštis 6000 m[9] kitais duomenimis – 8000 m[4] 5200 m
Skrydžio nuotolis 380 km 720 km
Skrydžio trukmė 2 h
Variklis 1 x vandeniu aušinamas 6 cilindrų vienaeilis vidaus degimo variklis, sukantis dvimentį medinį fiksuoto žingsnio propelerį
Tipas Mercedes D.IIIaü, 180 AG (132 kW) galios BMW IIIa; 185 AG (136 kW) galios
Ginkluotė 3 kulkosvaidžiai, 7,92×57 mm kalibro (2 Spandau LMG 08/15, 1 Parabellum LMG.14),

50 kg bombų

3 kulkosvaidžiai, 7,92×57 mm kalibro (2 Spandau LMG 08/15, 1 Parabellum LMG.14)

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • (DE) Enzo Angelucci, Paolo Matricardi: Flugzeuge. Von den Anfängen bis zum 1. Weltkrieg (= Falken-Handbuch in Farbe. Bd. 391). Falken-Verlag Sicker, Wiesbaden 1976, ISBN 3-8068-0391-9.
  • (EN) Norman Franks, Greg VanWyngarden, Tony Holmes, Fokker D VII Aces of World War 1, Botley, Osprey Publishing Company, 2004, ISBN 1-84176-729-8.
  • (EN) JUNKERS CL-1, Latvian Aviation Portal.
  • (RU) Junkers CL.I, Уголок неба, Airwar.ru
  • (DE) Karlheinz Kens, Hanns Müller: Die Flugzeuge des Ersten Weltkriegs, 1914–1918. Eine Flugzeugtypen-Sammlung. Mit 120 Typenbeschreibungen. 6. Auflage. Heyne, München 1980, ISBN 3-453-00404-3.
  • (DE) Günter Kroschel, Helmut Stützer: Die deutschen Militärflugzeuge 1910–1918. In 127 Vierseitenrissen im Massstab 1 : 144. Lohse-Eissing, Wilhelmshaven 1977, ISBN 3-920602-18-8.
  • (DE) Kenneth Munson: Kampfflugzeuge. Jagd- und Schulflugzeuge 1914–1919. 2., neu bearbeitete Auflage. Orell Füssli, Zürich 1976, ISBN 3-280-00824-7, S. 24 und S. 121–122.
  • (DE) Heinz Nowarra: Die Entwicklung der Flugzeuge 1914–1918. Lehmanns, München 1959.
  • (DE) Karl R. Pawlas: Deutsche Flugzeuge 1914–1918. Eine Dokumentation (= Luftfahrtdokumente. Bd. 20). Publizistisches Archiv Pawlas, Nürnberg 1976, ISBN 3-88088-209-6, S. 63–65.
  • (DE) Wolfgang Mühlbauer: Junkers J 9 und J 10 – Die Wegbereiter. In: Flugzeug Classic. Band 9, Nr. 5, 2008, ISSN 1617-0725, S. 28–33.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Junkers CL.I, Airwar.ru
  2. Karlheinz Kens, Hanns Müller: Die Flugzeuge des Ersten Weltkriegs, 1914–1918. Eine Flugzeugtypen-Sammlung. Mit 120 Typenbeschreibungen. 6. Auflage.
  3. 3,0 3,1 Heinz Nowarra: Die Entwicklung der Flugzeuge 1914–1918. Lehmanns, München 1959.
  4. 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 4,5 4,6 Günter Kroschel, Helmut Stützer: Die deutschen Militärflugzeuge 1910–1918. In 127 Vierseitenrissen im Massstab 1 : 144. Lohse-Eissing, Wilhelmshaven 1977, ISBN 3-920602-18-8.
  5. Norman Franks, Greg VanWyngarden, Tony Holmes, Fokker D VII Aces of World War 1, Botley, Osprey Publishing Company, 2004, p. 20.
  6. 6,0 6,1 6,2 JUNKERS CL-1, Latvian Aviation Portal.
  7. Karlheinz Kens, Hanns Müller: Die Flugzeuge des Ersten Weltkriegs, 1914–1918. Eine Flugzeugtypen-Sammlung. Mit 120 Typenbeschreibungen. 6. Auflage. Heyne, München 1980, ISBN 3-453-00404-3.
  8. Heinz Nowarra: Die Entwicklung der Flugzeuge 1914–1918. Lehmanns, München 1959.
  9. 9,0 9,1 Enzo Angelucci, Paolo Matricardi: Flugzeuge. Von den Anfängen bis zum 1. Weltkrieg (= Falken-Handbuch in Farbe. Bd. 391). Falken-Verlag Sicker, Wiesbaden 1976