Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°30′39″ š. pl. 24°18′14″ r. ilg. / 55.51083°š. pl. 24.30389°r. ilg. / 55.51083; 24.30389

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Ramygalos baznycia 4.jpg
Vyskupija Panevėžio
Dekanatas Panevėžio-Krekenavos
Savivaldybė Panevėžio rajonas
Gyvenvietė Ramygala
Adresas Bažnyčios g. 6
Statybinė medžiaga plytų mūras
Pastatyta 1914 m.
Stilius neogotika
Bendras vaizdas

Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia stovi Ramygaloje, Upytės (Nevėžio kairiojo intako) kairiajame krante, 300 m į vakarus nuo kelio  A8  PanevėžysAristavaSitkūnai .

Parapijoje veikia Barklainių koplyčia.

2016 m. kovo mėn.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ramygalos pirmoji bažnyčia pastatyta tarp 1431 ir 1500 m. (1500 m. minimas Ramygalos altarista). Iki 1648 m. Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčiai dovanotas Ramygalos dvaras. 16741677 m. minima sena, begriūvanti bažnyčia. XVIII a. viduryje bažnyčia sudegė. 1781 m. pastatyta nauja medinė, šiaudais dengta, turėjusi 5 altorius. Pradėjo veikti parapinė mokykla. 1784 m., be jurisdikos miestelyje, bažnyčiai priklausė Jotainių ir Daubarų kaimai.

1841 m. lentelėmis perdengtas bažnyčios stogas. 1842 m. pastatyta varpinė. Už klieriko Bylinskio priglaudimą 1864 m. Ramygalos klebonas Juozapas Šarkauskas ištremtas į Tomsko guberniją (mirė 1881 m.). 1868 m. sumūryta šventoriaus tvora. 1897 m. klebonas Julius Norgėla pagal architekto Karlo Edvardo Strandmano projektą, jį koregavo architektas Vaclovas Michnevičiaus pradėjo statyti dabartinę mūrinę bažnyčią. 19021907 m. klebono Juozo Genio (1858–1907) rūpesčiu ji pastatyta. Bažnyčią įrengė klebonas Cezaris Jačinauskas, 1914 m. rugsėjo 29 d. konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius. Klebonas J. Genys Ramygaloje įsteigė slaptą biblioteką ir draugiją parapijiečiams šviesti, organizavo slaptus lietuviškus vaidinimus. 1909 m. įkurtas Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1912 m. jis įsteigė arbatinę. „Saulės“ draugijos skyrius 1919 m. įkūrė vidurinę mokyklą.

1924 m. klebonaujant kunigui Antanui Kizniui baigti statyti 17 balsų vargonai. Vargonus statė vargonų meistras iš Panevėžio Martynas Masalskis. 1944 m. liepos pabaigoje traukiantis vokiečiams, užėjus rusams kareiviai šaudė, neva į taikinį – bažnyčios bokšto lange, padegė bokštą. Bažnyčios bokšte kabojo du varpai, vienas išsilydė, antrasis krisdamas perskilo. Ant nukritusio varpo yra užrašas: „In omnem terram exivit sonus eorum anno 1765“.

Klebonas Antanas Juška (1906–1991) 1949 m. suimtas, nuteistas 25 m. kalėti (į Lietuvą grįžo 1956 m.). 1956 m. klebono Petro Tarulio rūpesčiu bažnyčios bokštas atstatytas. Bažnyčios prieangyje stovi Bernardo Bučo skulptūra, Kristus nešantis kryžių. Ši skulptūra stovėjo miestelio centre, sovietų valdžiai pareikalavus nugriauti, ji buvo priglausta bažnyčioje, kur pasiliko iki šiol. Bažnyčios presbiterijoje naujas Egidijaus Darulio nutapytas paveikslas Vilniaus Gailestingumo koplyčios paveikslo kopija „Jėzau, pasitikiu Tavimi". Bažnyčioje yra originalios (skulptūrinės) kryžiaus kelio stotys. 2007 m. birželio 24 d. Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia minėjo 100-ąjį jubiliejų ta proga šventoriuje pastatytas tautodailininko Stanislovo Janušio koplytstulpis, metalinį kryžių nukalė Vytautas Kryževičius. Koplytstulpį pašventino vyskupas emeritas Juozas Preikšas.

1880 m. Ramygalos parapijos Gudelių kaime gimė Šv. Kazimiero vienuolyno (Čikagoje ir Pažaislyje) steigėja Marija Kazimiera Kaupaitė. Šiuo metu vyksta jos beatifikacijos bylos procesas Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia neogotikinė, kryžminio plano (48x24 m), vienabokštė. Šventoriaus (110x70 m) tvora akmenų mūro. 1897 m. pradėta statyti bažnyčia yra raudonų plytų, neogotiško stiliaus, su vienu bokštu. Bokšto aukštis 70 m. Bažnyčios ilgis 48 m, plotis ties transeptu 24 m, aukštis viduje iki skliautų 15 m. Skliautai mūryti iš plytų. Bažnyčios viduje yra 6 stambūs pilioriai. Bažnyčios langai pagražinti spalvotais stiklais, yra du langai po 15 aršinų(1 aršinas – 71,12 cm) aukštumo ir 7 aršinų ilgumo, 6 langai po 15 aršinų aukštumo, 4 platumo. 4 rozetos – apskriti langai: 3 virš centrinio altoriaus ir vienas virš centrinių durų. Juose butą vitražų, II –ojo Pasaulinio karo metu vysktant bombardavimams vitražai subyrėjo. Žinoma, kad virš centrinių durų buvo Švč. Jėzaus Širdies vitražas.

Bažnyčios vidus tinkuotas. Trys ąžuoliniai altoriai papuošti gotiškais pinakliais ir arkutėmis. Centrinio altoriaus mensa iš margo marmuro, antipediume Paskutinės Vakarienės raižinys. Altoriaus centre, bažnyčios titulo – Šv. Jono Krikštytojo, krikštijančio Viešpatį Jėzų bareljefas. Šonuose stovi vyskupo šv. Stanislovo ir šv. Kazimiero medinės skulptūros. Altoriaus viršuje Švč. Mergelės Marijos tarp suklupusių angelų skulptūra. Už altoriaus 3 vitražinės rozetos. Dešinėje bažnyčios navoje Nukryžiuotojo altorius, šonuose Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Jono, apaštalo, skulptūros. Šio altoriaus viršuje Šv. Mykolo, arkangelo skulptūra. Kairėje bažnyčios navoje Švč. Mergelės Marijos Aušros vartų altorius. Šis Švč. Mergelės Marijos paveikslas turi paauksuotus paveikslo apkaustus, taip pat yra užleidžiamas Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės paveikslas. Šonuose paveikslo stovi šv. Elžbietos ir šv. Barboros skulptūros. Altoriaus viršuje, Lietuvos globėjo šv. Kazimiero paveikslas.

Parapijos atlaidai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčios titulo – pagrindiniai – Šv. Jono Krikštytojo – birželio 23 – 24 d. Dievo Motinos Marijos – Škaplieriaus Karalienės – liepos 16 d. (keliami į sekmadienį) Šv. arkang. Mykolo – rugsėjo 29 d. (keliami į sekmadienį)

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka