Jonas Kučingis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Jonas Kučingis (iki 1952 m. – Jonas Kučinskas g. 1908 m. gruodžio 23 d. Šnypšliuose, Šilutės raj.2009 m. sausio 6 d. Los Andžele, Kalifornija) – kunigas, garbės prelatas (1965 m.), visuomenės veikėjas, lietuvybės puoselėtojas JAV.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1927 m. Jonas Kučingis baigė Švėkšnos Saulės progimnaziją. 19271929 m. mokėsi Saleziečių koledže Turine, Italijoje. 1929 m. įstojo į Telšių kunigų seminariją. 1937 m. įšventintas kunigu.

19371938 m. Jonas Kučingis Šilalės progimnazijos kapelionas ir Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios vikaras. 19381939 m. studijavo teisės ir pedagogikos mokslus Milano Jėzaus Širdies universitete. 19391940 m. – VI-ojo pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margio pulko II-ojo bataliono ir Telšių Amatų mokyklos kapelionas. 19401941 m. Šilalės parapijos administratorius, 19411944 m. Telšių gimnazijos kapelionas. 1944 m. Jonas Kučingis pasitraukė į Vakarus. 19441946 m. – vokiečių parapijos klebonas ir Rotenburgo vyskupijos lietuvių išeivių kapelionas. 1946 m. apsigyveno Los Andžele, JAV; paskirtas Šv. Kazimiero parapijos vikaru, o 1947 m. – parapijos klebonu, nuo 1984 m. – klebonas emeritas.

Los Andžele 1947 m. Jonas Kučingis įkūrė Lietuvos vyčių ir Lietuvių susivienijimo kuopas, Katalikių moterų sąjungą, Šv. Vardo draugiją, 1949 m. – lituanistinę šeštadieninę mokyklą, 1954 m. įsteigė vaikų darželį. Jo rūpesčiu ir pastangomis 1951 m. Los Andžele pastatyta lietuvių bažnyčia, vėliau – lietuvių parapinė mokykla, namai seselėms kazimierietėms, 1954 m. suorganizuotos pirmosios Lietuvių dienos. 1993 m. organizavo prelato Juliaus Maciejausko perlaidojimą Švėkšnoje ir sukūrė dokumentinį filmą apie jį.

1942 m. išleido giesmyną moksleiviams, 1951 m. – parapijos metraštį „Dešimtmetis“. 1966 m. – J. Gliaudos „Šv. Kazimiero parapija Los Andželo mieste“, 1976 m. kartu su R. Wurmbrendu Nijolės Sadūnaitės atsiminimus – „No Greater Love“, 1983 m. – R. Vidžiūnienės sudarytą metraštį „Trišdešimt dienų“.

Bendradarbiavo lietuvių spaudoje (Padaubiečio slapyvardžiu). Rašė „Žemaičių prietelyje“, „Ryte“, „XX amžiuje“, "Kalifomijos lietuvyje", „Drauge“, „Varpelyje“, „Mokykloje“. Daugiausia rašė religiniais ir socialiniais klausimais. Sukūrė giesmių melodijų.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Telšių kankiniai. 1949 m.
  • Mano gyvenimo takais. Vilnius. Logos, 1997 m.
  • Along the paths of my life. Los Angeles. 1997 m.
  • Šventiniai ir proginiai pamokslai. Vilnius. Logos, 1998 m.
  • Dievo Žodžio tarnyboje. Vilnius. Logos, 1998 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apdovanotas LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1997 m.), Gedimino ordino medaliu, lietuvių skautų sąjungos, Šaulių sąjungos ir Lietuvos karių veteranų sąjungos ordinais ir žymenimis, Kalifornijos gubernatoriaus ir Los Andželo valdybos pagyrimo raštais.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jonas Kučinskas-Kučingis. Mano gyvenimo takais. Vilnius. Logos, 1997 m.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]