Ježis Antonievičius
| Ježis Antonievičius lenk. Jerzy Antoniewicz | |
|---|---|
| Gimė | 1919 m. gegužės 3 d. Petrakavas |
| Mirė | 1970 m. birželio 29 d. (51 metai) Varšuva |
| Palaidotas (-a) | Povonzkų kapinės |
| Veikla | archeologas |
| Alma mater | Varšuvos universitetas |
Ježis Antonievičius (lenk. Jerzy Antoniewicz; 1919 m. gegužės 3 d. Petrakavas – 1970 m. birželio 29 d. Varšuva. Palaidotas Povonzkų kapinėse.) – žymus lenkų mokslininkas – baltų archeologas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė ir augo pedagogų šeimije. 1938 m. baigęs gimnaziją Varšuvoje, buvo pašauktas į karinę tarnybą. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui dalyvavo Varšuvos gynime, vėliau slapstėsi. Studijavo archeologiją pogrindiniame Varšuvos universitete, gelbėjo Lenkijos sostinės muziejines vertybes nuo sunaikinimo ir išvežimo į Vokietiją. Pasibaigus karui, tęsė studijas Varšuvos universitete ir 1946 m. jį baigė magistro laipsniu. 1961 m. Krokuvos Jogailos universitete apgynė archeologijos daktaro disertaciją.
1945–1962 m. dirbo Valstybiniame archeologijos muziejuje Varšuvoje. Metraščių Rocznik Olsztyński ir Rocznik Białostocki vienas iš iniciatorių ir 1961–1966 m. redaktoriaus pavaduotojas. Redagavo ir instituto leidžiamą žurnalą Komunikaty Naukowe. Nuo 1962 m. Balstogės mokslinės draugijos generalinis sekretorius. 1964–1970 m. „Acta Baltico-Slavica“ redaktorius. Varšuvos universitete dėstė baltų ir slavų archeologiją.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Svarbiausi tyrimai iš geležies amžiaus. Nuo 1955 m. dalyvavo mokslinėse ekspedicijose Lenkijos šiaurėje: kasinėjo jotvingių ir prūsų archeologinius paminklus Jeziorkuose prie Gižicko, taip pat kapinyne Šveicarijoje (Suvalkų apskritis). Didelio populiarumo sulaukė jungtinė įvairių mokslininkų daugiametė išvyka į jotvingių gyventą teritoriją (vad. Lenkijos Jotvingių kompleksinė ekspedicija), kur dirbo kartu su Švedijos Jotvingių ekspedicija, nuo 1959 m. kompleksinės jotvingių ekspedicijos vadovas.
Paskelbė daugiau kaip šimtą straipsnių apie jotvingių ir prūsų kultūras, jų santykius su slavais. Tampriai bendradarbiavo su Lietuvos archeologais.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Tautos praeitis. Tomas I (straipsnis Paslaptingieji sūduviai), Chicago, 1959
- The Sudovians. Białystok Scientific Society (Białystok), 1962
- Materiały do dziejów ziemi sejneńskiej. (Redakt. Jerzy Antoniewicz), Państwowe Wydawn. Naukowe (Białystok), 1963[neveikianti nuoroda]
- Studia i materiały do dziejów Suwalszczyzny. (Redakt. Jerzy Antoniewicz), Państwowe Wydawn. Naukowe (Białystok), 1965[neveikianti nuoroda]
- Studia i materiały do dziejów Pojezierza Augustowskiego (Redakt. Jerzy Antoniewicz), Państwowe Wydawn. Naukowe (Białystok), 1967[neveikianti nuoroda]
- Bałtowie zachodni w V w. p. n. e. – V w. n. e. Pojezierze, Olsztyn i Białystok, 1979
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Ordino „Už nuopelnius Lenkijai“ Sidabro kryžius
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Adolfas Tautavičius. Ježis Antonievičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 596 psl.
- Biografie Suwalskie, Suwałki 1993