Jautinis kaspinuotis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Taenia saginata
Jautinis kaspinuotis (Taenia saginata)
Jautinis kaspinuotis (Taenia saginata)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Plokščiosios kirmėlės
(Wikispecies-logo.svg Platyhelminthes)
Klasė: Kaspinuočiai
(Wikispecies-logo.svg Cestoda)
Būrys: Cyclophyllidea
(Wikispecies-logo.svg Cyclophyllidea)
Šeima: Taeniidae
(Wikispecies-logo.svg Taeniidae)
Gentis: Taenia
(Wikispecies-logo.svg Taenia)
Rūšis: Jautinis kaspinuotis
(Wikispecies-logo.svg Taenia saginata)
Mokslinis pavadinimas
Taenia saginata
Goeze, 1782

Jautinis kaspinuotis (lot. Taenia saginata) – kaspinuočių (Cestoda) klasei priklausantis parazitas.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Jautinis kaspinuotis parazituoja plėšrūnų ir žmonių plonojoje žarnoje, o jo lervos vystosi galvijų raumenyse. Žmonių liga, kurią sukelia žarnyne parazituojantis kaspinuotis, vadinama teniarinchoze, o galvijo organizme parazituojančios šio kaspinuočio lervos sukelia galvijų ligą - cisticerkozę. Lietuvoje susirgimų pasitaiko retai.

Sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Kaspinuočio kūno (strobilės) sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Jautinio kaspinuočio strobilė gali būti 3–10 m ilgio. Kūnas yra suplotas, kaspino pavidalo, sudarytas iš narelių - proglotidų, kurių gali būti daugiau kaip 2000. Proglotidai yra nevienodi: priekiniame kūno gale jie smulkūs, trumpi ir platūs, arčiau kūno galo – kvadratiniai. Patys galiniai strobilės nareliai yra ištęsti į ilgį.

Priekiniame kūno gale yra kaspinuočio galvutė – skoleksas (scolex), žemiau jos – kaklelis (collum), kur auga nauji strobilės nareliai (vyksta strobiliacija).

Galvutės (skolekso) sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Galvutė yra kriaušės formos, 1–2 mm skersmens ir turi keturis raumeninius siurbtukus, kuriais parazitas prisisiurbia prie šeimininko žarnos sienelės. Siurbtukuose yra pigmento. Aplink kiekvieną siurbtuką matyti volelio pavidalo iškilimas.

Gydant ligonius (atliekant dehelmintizaciją), svarbu pašalinti kaspinuotį kartu su galvute, priešingu atveju iš likusios su kaklelio dalimi galvutės nareliai vėl atauga. Kaspinuočio galvutėje nėra burnos angos, nes jis neturi virškinimo sistemos. Maitinasi osmoso būdu, visu kūno paviršiumi imdamas iš šeimininko maisto medžiagas. Galvutę su strobile jungia kaklelis, kurio nareliai nežymiai atskirti vienas nuo kito.

Nesubrendusio narelio (hermafroditinio proglotido) sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Narelis padengtas odos ir raumenų maišu. Viršutinis sluoksnis vadinamas citoplazmine plokštele, arba tegumentu. Morfologiškai jis yra panašus į siurbikių tegumentą. Kaspinuočio tegumentas turi labai mažas ataugėles. Po tegumentu yra specialios ląstelės, kurios išskiria antiproteolizinius fermentus. Šie antifermentai neutralizuoja šeimininko žarnyno virškinimo fermentų veikimą ir apsaugo kaspinuotį nuo suvirškinimo. Pro tegumentą taip pat įsiurbiamas maistas. Po tegumentu yra trys raumenų sluoksniai:

  • išorinis sluoksnis – žiedinių;
  • vidinis – išilginių;
  • vidurinis – įstrižinių raumenų.

Kiekvieno narelio šone yra iškilimas – lytinis gumburėlis. Čia yra lytinė kloaka, kur atsiveria lytinių sistemų kanalai.

Šalinimo sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Narelio šonais eina du šalinimo kanalai, kurie narelio apačioje susijungia skersiniu kanalu. Kaspinuočio šalinimo sistema, kaip ir siurbikių, yra protonefridinio tipo. Iš šoninių kanalų atsišakoja smulkūs kanalėliai, kurių galuose yra terminalinės ląstelės. Šoniniai kanalai prasideda kaklelio srityje, eina nenutrūkdami per visą strobilę ir baigiasi angelėmis paskutiniame narelyje.

Nervų sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Lygiagrečiai šalinimo kanalams, arčiau narelio krašto, tęsiasi du nerviniai kamienai. Jie prasideda galvutėje esančiame nerviniame mazge. Visą nesubrendusį narelį užpildo lytinių sistemų organai, o jų tarpuose yra purus jungiamasis audinys - parenchima. Kaspinuočiai antrinės kūno ertmės (celomo) neturi.

Lytinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Hermafroditinė lytinė sistema kartojasi kiekviename strobilės viduryje esančiame narelyje. Kiekviename narelyje gerai išvystytos abi lytinės sistemos – moteriška ir vyriška. Paskutiniai strobilės nareliai turi tik moterišką lytinę sistemą.

Vyriška lytinė sistema yra sudaryta iš parenchimoje difuziškai išsidėsčiusių pūslelių – sėklidžių. Jų kiekviename narelyje gali būti iki 1000. Daugiau sėklidžių yra priekiniame narelio gale ir jo šonuose. Iš sėklidžių pūslelių išeina labai ploni sėklos ištekamieji latakai, kurie susijungia į neporinį sėklatakį. Jis eina skersai narelį, link kloakos. Sėklatakis pereina į sėklos išmetamąjį kanalą, o šis į kopuliacijos organą cirusą ir čia baigiasi angele. Cirusas yra lytiniame maišelyje.

Moteriška lytinė sistema prasideda kiaušidėse, kurios turi dvi skiltis, sudarytas iš šakotų kanalų. Kiaušidžių plonuose kanalėliuose vystosi kiaušinėliai. Iš kiaušidės per kiaušintakius kiaušinėliai (kurių kiekviename narelyje yra apie 1700) patenka į pūslelės pavidalo liauką – ootipą. Į ootipą atsiveria po juo gulinčios trynio liaukos latakas, o į viršų kyla gimda. Ji gali būti tiesaus arba šakoto vamzdelio pavidalo (priklauso nuo narelio vietos strobilėje). Ootipo šoninė išauga sudaro pūslelės pavidalo sėklos priimtuvą. Į ootipą atsiveria Meliso kūnelio latakas, o iš ootipo kloakos link išeina tiesus vamzdelis – makštis. Trynio liauka į ootipą išskiria trynio medžiagas, o Meliso kūnelis išskiria kiaušinėlio apvalkalo medžiagas. Ootipe galutinai susiformuoja kiaušinėliai.

Apsivaisina dažniausiai kryžminiu būdu gretimi to paties kaspinuočio nareliai arba du kaspinuočiai (jeigu jie parazituoja kartu). Spermatozoidai iš ciruso patenka į makštį, o iš jos į ootipą ir čia kiaušinėlį apvaisina. Apvaisinti kiaušinėliai su trynio medžiagų atsarga, pasidengia apvalkalėliais, patenka į gimdą ir čia bręsta.

Subrendusio narelio (proglotido) sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Subrendę nareliai yra strobilės gale. Subrendusio narelio sandara daug kuo skiriasi nuo nesubrendusio. Didžiausi yra lytinės sistemos skirtumai. Beveik per visą narelį yra išsišakojusi gimda. Nuo gimdos kamieno vidurio šakojasi šoninės šakos. Jautinio kaspinuočio šoninių šakų yra nuo 17 iki 35 (vienoje gimdos pusėje). Iš gimdos šakų skaičiaus nustatoma kaspinuočio rūšis.

Gimdos šakotumas priklauso nuo narelio subrendimo. Į gimdos šakas iš ootipo atkeliauja milžiniškas kiekis kiaušinėlių. Visiškai subrendusiame narelyje gimda užima beveik visą narelį, Kiti lytiniai organai pamažu sunyksta (atrofuojasi). Išlieka tik sėklatakio galas, cirusas, makštis ir lytinė kloaka. subrendę nareliai atitrūksta nuo kaspinuočio strobilės galo ir su išmatomis išeina laukan.

Jautinio kaspinuočio vystymosi ciklas[taisyti | redaguoti kodą]

Kaspinuotis vystosi dviejuose šeimininkuose: galutinis yra žmogus, tarpinis – galvijas. Iš sergančio teniarinchoze žmogaus žarnyno subrendę kaspinuočio proglotidai su išmatomis patenka į išorę. Kiaušinėliuose, kurie yra proglotido gimdoje, jau būna susiformavusi rutulio formos lerva – onkosfera. Onkosfera turi storą, spinduliškai dryžuotą apvalkalą ir šešis chitininius kablius.

Galvijai su žole suėda kaspinuočio narelius su kiaušinėliais. Virškinimo sultys ištirpdo narelio ir kiaušinėlio apvalkalus, ir onkosfera išeina. Onkosfera savo chitininiais kabliukais pratrina žarnų gleivinę ir prasiskverbia į kraujagysles. Kraujas onkosferas išnešioja po galvijo kūną: raumenis, širdį, plaučius, kepenis ir kitus organus. Čia onkosfera netenka savo kabliukų ir virsta pūslelės pavidalo lervine stadija – viriu. Jautinio kaspinuočio viris – žirnio didumo pūslelė. Jo viduje yra skystis ir į vidų įlinkusi galvutė.

Žmogus apsikrečia kaspinuočiu suvalgęs nepakankamai išvirtą ar iškeptą jautieną. Žarnyne virškinimo sultys ištirpdo virio apvalkalėlį, ir galvutė išsiverčia į išorę. Galvutė siurbtukais prisitvirtina prie žarnos sienelės, ir kaklelio srityje pradeda augti nareliai. Taip išauga ilga kaspinuočio strobilė.