Cisticerkozė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Neverstas šablonas, panašu į automatinį vertimą su daugybe stiliaus, sąvokų naudojimo klaidų
Jei galite, sutvarkykite.

Cisticerkozė  – tai audinių infekcija, kurią sukelia cisticerku vadinamas lervos stadijos kiaulinis kaspinuotis (Taenia solium).[1][2] Ištisus metus liga gali praktiškai arba visai nepasireikšti jokiais simptomais, gali susidaryti kietų neskausmingų vieno-dviejų centimetrų dydžio gumbų odoje ir raumenyse arba gali pasireikšti neurologinių simptomų, jeigu paveiktos galvos smegenys.[3][4] Po kelių mėnesių arba metų šie gumbai gali sutinti ir tapti skausmingi, paskui jie išnyksta. Besivystančiose šalyse tai viena iš dažniausių priepuolių priežasčių.[3]

Liga dažniausiai užsikrečiama vartojant kaspinuočio kiaušinėliais užkrėstą maistą arba vandenį. Svarbus šaltinis – nevirtos daržovės.[2] Kaspinuočių kiaušinėliai į aplinką patenka su žmonių, užsikrėtusių suaugusiomis kirmėlėmis (t. y., sergančių teniaze), išmatomis .[3][5] Teniazė – kita šio parazito sukeliama liga, ja užsikrečiama suvalgius kaspinuočio cistų su prastai termiškai apdorota kiauliena.[2] Asmenims, gyvenantiems su kaspinuotį žarnyne turinčiu žmogumi, kyla didesnė rizika susirgti cisticerkoze.[5] Diagnozę galima nustatyti atlikus cistos plonos adatos aspiracinė biopsiją.[3] Nuotraukos, gautos atliekant  kompiuterinę tomogografiją (KT) arba magnetinio rezonanso vaizdavimą (MRV), yra naudingiausia medžiaga nustatant ligą galvos smegenyse.  Ligą gali rodyti ir baltųjų kraujo kūnelių, vadinamų eozinofilais, padidėjimas smegenų skystyje ir kraujyje.[3]

Infekcijos galima veiksmingai išvengti laikantis asmens higienos ir diegiant sanitarijos priemones. Tai yra, kiauliena vartotina gerai termiškai apdorota, turi būti įrengti tinkami tualetai ir pagerinta prieiga prie švaraus vandens. Siekiant išvengti ligos plitimo reikia gydyti teniaze sergančius žmones.[2] Gydyti ligos, neapimančios nervų sistemos, gali nereikėti.[3]  Neurocisticerkoze sergantys pacientai gali būti gydomi vaistais prazikvanteliu arba albendazolu. Vaistus gali reikėti vartoti ilgai. Taip pat gali reikėti gydymo steroidais (vaistais nuo uždegimo) ir antikonvulsantais  (vaistais nuo priepuolių). Kartais cistos šalinamos chirurginiu būdu.[2] 

  Kiaulinis kaspinuotis daugiausia paplitęs Azijoje, Užsachario Afrikoje ir Lotynų Amerikoje.[3] Manoma, kad tam tikrose srityse juo užsikrėtę apie 25 % žmonių.[3] Išsivysčiusiose šalyse šis parazitas labai retas.[6] 2010 m. duomenimis nuo jo pasaulyje mirė 1 200 žmonių, tai žymus padidėjimas palyginti su 700 mirčių 1990 m.[7] Cisticerkoze gali užsikrėsti ir kiaulės bei karvės, tačiau šiems gyvūnams simptomų pasireiškia retai, nes dauguma jų negyvena pakankamai ilgai.[2] Šia liga žmonės serga visą savo gyvavimo laikotarpį.[6] Cisticerkozė priskiriama prie apleistų atogrąžų ligų.[8]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. (2009) Gerald D. Schmidt & Larry S. Roberts' Foundations of Parasitology, 8, Boston: McGraw-Hill Higher Education, 348-351. ISBN 978-0-07-302827-9.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 „Taeniasis/Cysticercosis  Fact sheet N°376“. World Health Organization. February 2013. Nuoroda tikrinta 18 March 2014. 
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 3,6 3,7 García HH, Gonzalez AE, Evans CA, Gilman RH . „Taenia solium cysticercosis “. Lancet , 362  (9383 ), 547–56  (August 2003 ). DOI:10.1016/S0140-6736(03)14117-7 . PMID 12932389 . 
  4. García HH, Evans CA, Nash TE, et al. . „Current consensus guidelines for treatment of neurocysticercosis “. Clin. Microbiol. Rev. , 15  (4 ), 747–56  (October 2002 ). DOI:10.1128/CMR.15.4.747-756.2002. PMID 12364377 . 
  5. 5,0 5,1 „CDC - Cysticercosis“. 
  6. 6,0 6,1 Bobes RJ, Fragoso G, Fleury A, et al. . „Evolution, molecular epidemiology and perspectives on the research of taeniid parasites with special emphasis on Taenia solium “. Infect. Genet. Evol. , 23 , 150–60  (April 2014 ). DOI:10.1016/j.meegid.2014.02.005 . PMID 24560729 . 
  7. Lozano R, Naghavi M, Foreman K, et al. . „Global and regional mortality from 235 causes of death for 20 age groups in 1990 and 2010: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2010 “. Lancet , 380  (9859 ), 2095–128  (December 2012 ). DOI:10.1016/S0140-6736(12)61728-0 . PMID 23245604 . 
  8. „Neglected Tropical Diseases“. cdc.gov. June 6, 2011. Nuoroda tikrinta 28 November 2014.