Plonoji žarna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žarnynas
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Vikipedijos projekte.

Plonoji žarna (lot. intestinum tenue) – ilgiausia virškinamojo trakto dalis, kuri prasideda nuo skrandžio prievarčio ir tęsiasi iki storosios žarnos; ilgis 5-6 m. Plonoji žarna skirstoma į dvylikapirštę (duodenum), tuščiąją (jejunum) ir klubinę (ileum). Tarp šių dalių ryškios ribos nėra, tačiau skiriasi sandara ir funkcija. Plonosios žarnos gleivinės paviršiuje yra daugybė raukšlių ir kūgio pavidalo išaugų – žarnos gaurelių. Raukšlės ir gaureliai labai padidina plonosios žarnos paviršiaus plotą, padeda geriau įsiurbti suvirškintas maisto medžiagas.


Plonosios žarnos sienos sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Plonoji žarna yra sudaryta iš trijų dangalų: gleivinės, raumeninės sienos bei serozinio dangalo. Gleivinė, (lot. tunica mucosa), yra sudaryta iš žiedinių raukšlių bei gaurelių. Po ja yra gerai išvystytas pogleivis, kuriame išsidėstę daug kraujagyslių bei limfagyslių. Pogleivyje liaukos randamos tik dvylikapirštėje žarnoje. Raumeninio dangalo,(lot. tunica muscularis), siena yra sudarytas iš dviejų sluoksnių: išorinio išilginio,(lot. stratum longitudinale), ir vidinio žiedinio,(lot. stratum circulare). Galiausiai, serozinis dangalas,(lot. tunica serosa), yra labiausiai nutolusi plonosios žarnos siena nuo vidurio. Šis dangalas yra vidurių pilvaplėvės dalis. Ji nesiskiria nuo kitus organus dengiančios vidurių pilvaplėvės. Plonosios žarnos funkcijos: maisto virškinimas bei maisto medžiagų įsiurbimas.

Dvylikapirštė žarna, duodenum[taisyti | redaguoti kodą]

Tai pati pirmoji plonosios žarnos dalis. Prasideda nuo prievarčio rauko. Jos ilgis apie 25 - 38 cm. Į šią žarnos dalį atsiveria kasos ir tulžies latakai. Dvylikapirštė žarna dar gali būti skirstoma į tris dalis: viršutinę dalį,(lot. pars superior), nusileidžiančiąją dalį,(lot. pars descendus), ir apatinę dalį,(lot. pars inferior).

Dvylikapirštėje žarnoje pH yra apie 7,0.

Tuščioji žarna, jejunum[taisyti | redaguoti kodą]

Antroji plonosios žarnos dalis prasideda nuo dvylikapirštės ir tuščiosios žarnos linkio. Jos ilgis yra apie 2,5 metro. Joje beveik nebelieka liaukų, kurios buvo dvylikapirštėje žarnoje. Šioje plonosios žarnos dalyje pagrinde vyksta suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimas.

Tuščiojoje žarnoje pH yra apie 7,0 - 9,0.

Klubinė žarna, ileum[taisyti | redaguoti kodą]

Paskutinioji plonosios žarnos dalis. Jos ilgis nuo 2 metrų iki 4 metrų. Aiškios pradžios neturi, o baigiasi prie klubinio storosios žarnos vožtuvo. Klubinė žarna yra siauresnio spindžio nei tuščioji žarna. Taip pat joje mažiau gaurelių, ji yra blyškesnė. Taip yra todėl, kad joje ne tokia intensyvi kraujotaka.

Klubinėje žarnoje pH yra apie 7,5 - 8,5.

Plonosios žarnos funkcija[taisyti | redaguoti kodą]

Tai labai svarbi virškinimo sistemos dalis. Joje įsiurbiama didžioji dalis maisto medžiagų, kurios patenka į kūną. Plonąją žarną pasiekęs kraujas vėliau po kūną išnešioja aminorūgštis, gliukozę, glicerolį, riebiąsias rūgštis, elektrolitus, vitaminus, mineralus, medikamentus bei vandenį.


Plonosios žarnos ligos[taisyti | redaguoti kodą]