Jadvyga Gervytė-Tvarijonavičienė
Jadvyga Gervytė-Tvarijonavičienė (1938 m. gegužės 18 d. Žliobiškiuose, Viešintų valsčius – 2016 m. kovo 3 d. Vilniuje) – Lietuvos dailininkė tekstilininkė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė ūkininkų ir amatininkų šeimoje, kuri turėjo 30 hektarų žemės. Augo keturių vaikų šeimoje, Žliobiškiuose. 1946–1948 m. mokėsi Sedeikių pradinėje mokykloje Pelyšos dvare, kol tėvai, vengdami gresiančios tremties į Sibirą, 1948 m. persikėlė į Vilnių.[1]
1948–1957 m. baigė Vilniaus Antano Vienuolio vidurinę mokyklą, papildomai mokėsi piešimo. 1964 m. baigė Lietuvos dailės instituto Tekstilės fakultetą. Mokytojai – Juozas Balčikonis, Vladas Daujotas. 1964–1974 m. dirbo Panevėžio „Lino“, Vilniaus „Dailės“ kombinatuose.
Palaidota Vilniaus Rokantiškių kapinėse.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sukūrė dekoratyvinių audinių projektų pramoninei gamybai, sienų ir grindų rištinių kilimų, batikos, gobelenų („Žalias langas“ 1970 m., „Ryto rasos“ 1974 m., „Ruduo“ 1978, „Obuoliai“ 1982 m.), monumentalių dekoratyvinių gobelenų visuomeninių pastatų interjerams („Laukai laukeliai“ 1976 m., Satkūnų kultūros namuose, Panevėžio raj., „Lietuva“, sanatorijoje „Lietuva“, Druskininkai 1980 m., „Tulpės“ Klaipėdos santuokų rūmuose, 1985 m., „Vėliavos“ su N. Žeberskyte, radijo gamykloje „Banga“ Kaune 1988–1989 m.). Viena pirmųjų pradėjo austi smulkiąją tekstilę, naudojo siuvinėjimo, aplikacijos, pynimo technikas. Dešimtame dešimtmetyje gobeleno technika išaudė 6 liturgines vėliavas Vilniaus arkikatedrai ir Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčiai, išsiuvinėjo 20 vėliavų Lietuvos miestų savivaldybėms, draugijoms. Nuo 1964 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Jadvyga Gervytė-Tvarijonavičienė anykstenai.lt
- ↑ Nijolė Žilinskienė. Jadvyga Gervytė-Tvarijonavičienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 615 psl.