Jadvyga Gervytė-Tvarijonavičienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Jadvyga Gervytė-Tvarijonavičienė (g. 1938 m. gegužės 18 d. Žliobiškiuose, Viešintų valsčius) – Lietuvos dailininkė tekstilininkė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1964 m. baigė Lietuvos dailės institutą, mokytojai Juozas Balčikonis, Vladas Daujotas. 19641974 m. dirbo Panevėžio „Lino“, Vilniaus „Dailės“ kombinatuose.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė dekoratyvinių audinių projektų pramoninei gamybai, sienų ir grindų rištinių kilimų, batikos, gobelenų („Žalias langas“ 1970 m., „Ryto rasos“ 1974 m., „Ruduo“ 1978, „Obuoliai“ 1982 m.), monumentalių dekoratyvinių gobelenų visuomeninių pastatų interjerams („Laukai laukeliai“ 1976 m., Satkūnų kultūros namuose, Panevėžio raj., „Lietuva“, sanatorijoje „Lietuva“, Druskininkai 1980 m., „Tulpės“ Klaipėdos santuokų rūmuose, 1985 m., „Vėliavos“ su N. Žeberskyte, radijo gamykloje „Banga“ Kaune 1988–1989 m.). Viena pirmųjų pradėjo austi smulkiąją tekstilę, naudoja siuvinėjimo, aplikacijos, pynimo technikas. Dešimtame dešimtmetyje gobeleno technika išaudė 6 liturgines vėliavas Vilniaus arkikatedrai ir Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčiai, išsiuvinėjo 20 vėliavų Lietuvos miestų savivaldybėms, draugijoms. Nuo 1964 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Nijolė ŽilinskienėJadvyga Gervytė-Tvarijonavičienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 615 psl.